Turėti vaiką ar būti tėvais?

Seima saulelydis

Turėti vaiką ar būti tėvais? – tarytum tas pats, tarytum tik žodžių žaismas kitoks, bet…bet esmė visiškai kita. Ir ta esmė viską lemia. Viską viskiausią.

Žodžio „Turėti: reikšmės žodyne:
– Veiksmažodis nuosavybės santykiams žymėti – „Turiu daug brolių ir seserų.“.
Pakeičia žodžius: reikėti, privalėti – „Tu turi tai pamatyt!“
– V
eiksmažodis laikymui, laikymuisi žymėti – „Turėk! Nepaleisk!“

Taigi žodis „turėti“ reiškia kažką nekintamo, privalomo. „Turėti“ nusako kažką baigtinio, nekintamo. Taip yra ir faktas – taškas. Šiame žodyje nėra kūrybos, meilės, nėra nuosavo indėlio, širdies. Bet jame yra įtampos, kontroliavimo, kovos, teritorijos žymėjimo, konkurencijos…

O koks yra žodis „Būti“?

Skaityti toliau

Pykčio priepuoliai ir kiti 1,5 – 5 m. amžiaus iššūkiai.

Apkabinti savo vaikus

Rašėme, apie tėvų pykčio priežastis ir kaip susitvardyti – „Kodėl pykstame ant vaikų ir kaip susitvardyti?“. Šį kartą kalbame apie, pykčio priepuolius, kuriuos išgyvena mūsų mažieji + įvardiname kaip jiems padėti išmokti susivaldyti. Tiksliau kalbame ne tik apie pyktį, bet ir apie kitas emocijas ir jų raiškos būdus, kurie pradeda ryškėti ir visu savo gražumu „sužydi“ literatūroje mėgstamu vadinti „trečiųjų metų krizės“ laikotarpiu (1.5-4-5 metų amžius).

Nors viso labo tai tėra vaiko asmenybės saviraiškos ir ribų tyrinėjimo amžius, kai dar visai neseniai kūdikiu buvęs mažylis ima save pagaliau suvokti kaip atskirą, sąmoningą ir nepriklausomą asmenybę, tėvams šis periodas dažnai būna vienas iš didžiausių vaiko auginimo iššūkių. Ir jei tėvai ne iš karto, ar dar blogiau, taip ir nesupranta, kad jų mažylis yra išties savarankiška ir jiems nepriklausanti asmenybė, su kuria net ir nubrėžiant būtinas ribas, reikia elgtis kaip su pilnateisiu žmogumi, mažylis tą įrodinėja ir savo tiesos pripažinimą bei valią bando išsikovoti tokiais instrumentais, kokiais tokiame amžiuje ir su tokia dar labai nebrandžia smegenų veikla gali – prieštarauja, verkia, mušasi, kanda ir kelia pykčio bei isterijos priepuolius.

Skaityti toliau

Jaukios mintys apie šeimą ir vaikus 2016 m. balandis

Kaip kiekvieną mėnesį, taip ir šį, jaukiai į vieną vietą sukeliame balandžio citatas.  Skaitykite, dalinkitės.

Prašom! – semkitės idėjų jei reikia kažką pasveikinti ar tiesiog šiaip gerą žodį ištarti.

Patinka žodžiai + paveikslėlis? – kopijuokite ir naudokite kaip atviruką.

…Linkėjimai dideli,
Vilma

Taisyklės – gairės, auginantiems vaikus. Tam, kad taptų lengviau išbūti.

Su teciu

Auginant savo savo vaiką, bestebint aplinką, besilankant seminaruose ir beskaitant knygas nejučia susiformavo nerašytos, bet užrašytos taisyklės :) Jos sugulė vis pasižymint kažką svarbaus. Kažką pajausto, aptikto, pastebėto, perskaityto, suvokto, suprasto…

Nebuvo tikslo sudaryti esminių taisyklių auginantiems vaikus sąrašą, bet jis tarytum pats pasidarė. Kažkada ėmiau ir atsakingai tuos tūkstančius perskaitytų puslapių, išklausytų seminarų ir išgyventų akimirkų mintyse susisteminau į pagrindines taisykles-tezes, kuriomis vadovaujuosi ir kurios yra mano pagrindiniai orientyrai auginant dukrą.

Taigi, taisyklės – gairės, auginantiems vaikus, kurios padės į kiekvieną situaciją žvelgti bent truputį ramiau.

Skaityti toliau

Kaip kartą ir visiems laikams nugalėti „ožį“?

Tetis ir sunus

Kūdikiai, vaikai, paaugliai ir suaugusieji – visi kartais (o būna ir dažnai) elgiasi keistai, nepageidaujamai, nesuprantamai, neprognozuojamai.

Kai taip elgiasi suaugęs, numojame ranka, suverčiame kaltę nuotaikoms aplinkybėms, nuovargiui, prastam auklėjimui, išpuikimui ar dar kažkam. Kai taip elgiasi vaikas – kuo greičiausiai diagnozuojamas „ožys“, išsidirbinėjimas ar išlepimas. O kaip kovoti su „ožiu“ mes visi puikiai žinom… :(

Bet tiesa yra ta, kad žinomomis ir plačiai paplitusiomis priemonėmis kovodami su „ožiu“, išsidirbinėjimu ar išlepimu dar nei vienas nepasiekė pageidaujamo rezultato. Tėvai kovoja – vaikas ir toliau turi „ožį“. Na gerai, porai dienų tradicinės priemonės suveikia, o paskui…paskui ir vėl „ožys“.

Ką daryti?

Skaityti toliau

Kodėl pykstame ant vaikų ir kaip susitvardyti?

Rekimo baime

Visi sulaukę naujagimio gauna ne vieną ir ne du sveikinimus, kuriuose, kaip susitarus, linkima…kantrybės. Ir, jei tai pirmasis poros vaikais, žiūrint į tą mažą, gležną ir jaukiai miegantį kūdikėlį, tas kantrybės linkėjimas atrodo mažų mažiausiai keistas ir visai nereikalingas. Tačiau vieniems labai greitai, kitiems truputį vėliau, bet neišvengiamai visiems tampa aišku, kad kantrybė bene vienas iš labiausiai reikalingų linkėjimų auginant vaiką.

Tačiau įdomiausia yra tai, kad galbūt vaikai nuolatos  ir spaudo tuos kantrybės mygtukus mumyse, tačiau iš tiesų ne jie sukelia mūsų reakcijas.

Tad kokios yra tos tikrosios pykimo ir rėkimo ant vaikų priežastys?

Skaityti toliau

Mano vaikas noriai padeda namuose! Kaip to pasiekti? (II)

Siurbti, vaikas siurbia

Šis straipsnis yra antroji straipsnio „Mano vaikas noriai padeda namuose! Kaip to pasiekti? (I)“ dalis.

Šį kartą pakalbėkime apie tai, kad tėvai gana dažnai namų ruošą vaikams „pateikia“ kaip bausmę, prievartą, nemalonų, bet būtiną atlikti dalyką, užuot kaip didžiulę dovaną įteikę vaikui galimybę būti pilnaverčiu šeimos nariu, kuris prisideda kuriant bendrą gerovę.

Tiesa yra tokia, kad labai dažnai namų ruošos darbus vaikams priskiriam pykčio momentu. Na, kai esame pervargę, nebespėjame susitvarkyti patys, visai nebeturime jėgų ir pan. Tuo momentu rėkte išrėkiam, kad vaikas nedėkingas, tinginys, nepadeda, neprisideda ir nuo šiol jis namie turės darbų bei atsakomybių.

Skaityti toliau

Žodžiai apie šeimą 2016 m. kovas

Spauskite ant paveikslėlio, jis pasididins.

Prašom! – semkitės idėjų jei reikia kažką pasveikinti ar tiesiog šiaip gerą žodį ištarti.

Patinka žodžiai + paveikslėlis? – kopijuokite ir naudokite kaip atviruką.

Linkėjimai dideli!

Tiesa absoliuti ir reliatyvi. Kaip tai paaiškinti vaikams?

Smalsus tiesai

Atostogauja mūsų dičkis pas močiutę ir močiutė iš jo gan dažnai išgirsta: „O man mama leidžia.“ arba „Pas mus namie nėra tokios taisyklės.“ ir t.t. ir t.t.

Grįžta namo tokie paatostogavę piliečiai ir prasideda: „O man močiutė leidžia.“, „Pas močiutę namie nėra tokios taisyklės.“ ir t.t. ir t.t.

Ir taip kas kartą! Pas vieną močiutę vieną tiesa, pas kitą – kita, mokykloje dar kažkokia tiesa, pas draugus ir vėl kita tiesa, pas kaimynus dar kitaip, o ir nuosava mama bent jau kokius 5 kartus per dieną nusistovėjusią namų tiesą aukštyn kojom apverčia.

Maža to, visų šitų tiesų gausybėje + nuolat besikeičiančioje savo paties asmeninėje tiesoje, mes tikimės, kad vaikai elgsis teisingai.

Skaityti toliau