Kokias pareigas bei atsakomybes galėtų turėti paaugliukai ir jau paaugliai?

Ar šiuolaikiniai vaikai turėtų turėti kasdienes pareigas ir atsakomybes? Ar jiems priskirti tam tikrus namų ruošos darbus? Kokius darbus priskirti? Kiek darbų priskirti? Nuo kokio amžiaus? Ar už pagalbą namuose jiems sumokėti? O gal gerai mokytis ir lankyti būrelius yra didysis, pagrindinis ir vienintelis jų darbas? Juk ir taip šiuolaikiniai vaikai apkrauti įvairiausiom veiklom!

Atsakymas paprastas ir vienareikšmiškas:

Skaityti toliau

Vaikas serga? Kaip greičiau pasveikti?

Ligų etapas. Ką čia bepridursi. Ligų pasitaiko ir rūšių įvairių ir sunkumo visokio. O ir sirgimo dažnumas kiekvieno vaiko skirtingas. Tikime, yra ir tokių, kurie neserga visai, bet dauguma, greičiausiai vienaip ar kitaip, rečiau ar dažniau kokį virusą ar bacilą pasigauna, o jei nieko nepasigauna, tai peršąla, susižeidžia ar dar kažką, dėl ko tenka pasilikti namie, pasidaro.

Šį kartą neanalizuosime nei kaip nuo ligų apsisaugoti, nei kaip nuo jų gydytis (medicinine prasme). Šį kartą mus domina ką ir kaip daryti, kad vaikas pats užsinorėtų ir nuspręstų pasveikti. Na taip, teoriškai pasveikti nori visi…, bet ką daryti, kad tas noras pasveikti būtų iš sielos gelmių, iš kiekvienos kūno ląstelės kylantis?

Skaityti toliau

Neuromokslas: kiek ir kokių nuotykių reikia kūdikiams?

Kai kalba pasisuka apie tai, kiek ir kokių nuotykių ar patirčių reikia kūdikiams, diskusija gali tapti itin karšta:
– Vieni už ramybę, kiti už ankstyvą visapusišką ugdymą.
– Vieni už tam tikrą nuoseklią kryptį, kiti už lėtą vaikystę.
– Vieni nukreipia vaikus tam tikra linkme, kiti laukia, kol mažasis pats kažko užsigeis, susivoks ar „susimotyvuos“.
– Vieni sako, kad kūdikis supranta tik meilę ir nieko daugiau jam nereikia, kiti vos gimusius nešasi į koncertus ar futbolo varžybas.

Skaityti toliau

Padėti vaikui ar leisti „susimauti“?

Mes neturime galių savo vaikams parinkti ir suruošti ateities,
bet galime savo vaikus tinkamai paruošti ateičiai.

Franklin D. Roosvelt

„Duok, įpilsiu tau sulčių. Paklokim lovą (ir kloja mama). Ateik užrišiu batus. Sėsk, tuoj sutepsiu sumuštinį. Gal tau padėti bokštą pastatyti? Ir taip toliau. Ir taip toliau. Norime apsaugoti vaiką nuo nesėkmių, nuo nusivylimo bandyti kai žinome, kad jiems dar tikrai nepavyks. Norime apsaugoti save nuo papildomo darbo, kurį teks nudirbti kai vaikas pats sau tepsis sumuštinį ir pilsis sultis. O iš tikro labiau už viską turėtume norėti, kad vaikas „susimautų“. Ne piktdžiugiškai „cha…tau nepavyko“, bet protingai „tau nepavyko, su tuo susitaikyk, išmok įveikti save ir bandyti vėl kol pavyks.“

Skaityti toliau

Kaip nesusirgti, o susirgus greičiau pasveikti?

Pradėkime sąžiningai. Šį straipsnį rašome todėl, kad rekomenduotume / primintume seną, dar mūsų močiučių ar net prosenelių naudotą, vos porą eurų kainuojančią, natūralią priemonę peršalimo ligoms įveikti. Bet rekomenduojame pakelta galva ir ramia širdimi – būtent tokias natūralias priemones naudojame patys, būtent tokius dalykus laikome tinkamais vaikų gydymui.

Kaip nesusirgti, o susirgus greičiau pasveikti? – šiuo metų laiku itin aktualus klausimas. Gal net klausimas Nr. 1.

Skaityti toliau

Priklausomybė kompiuteriui ir ekranui.

Ar normalu, kad vaikus traukia kompiuteris? Ar normalu, kad jie ten – anam pasauly – galėtų praleisti, kad ir visą dieną?

Hmmmm… Tai normalu lygiai tiek, kiek normalu susirgti sloga, gripu ar įsistatyti mėlynę nukritus nuo laiptų.

Normalu – bet nerekomenduotina ir, be abejonės, vengtina, taisytina, gydytina.

Mane stebina ir glumina tėvų neigiantis, aklas ir nesirūpinantis požiūris iš serijos:

Skaityti toliau

Kaip girti savo vaikus, kad tai juos motyvuotų ir ateityje būti „šaunuoliu“?

Ką sakote savo vaikams norėdami juos pagirti? Greičiausiai kažką panašaus į: „gerai padarei“, „koks šaunuolis vaikas“, „tu mano gudruolis“, „tau pavyko geriausiai iš visų“, „didžiuojuosi tavimi“ ar pan.

O ar kada susimastėte, kad tokios frazės Jūsų vaiką tuo momentu džiugina, bet visiškai nemotyvuoja? Kodėl? Todėl, kad jos kaip ir apie kažką, bet iš tikro apie nieką ir vaikas iš jų nesužino ką jam ateityje daryti, kad šaunuolis liktų ir toliau. T.y. tokios frazės apibūdina kažkokią tarsi „orinę“ savybę (šaunuolis, gudruolis, geriausias), kurią nei gali tobulinti, nei ugdyti, nei rytoj pakartoti, nei dar kažką su ja daryti.

Tad kaip girti savo vaikus, kad tai juos motyvuotų ir ateityje būti „šaunuoliu“?

Skaityti toliau

Kodėl kasdienybė nesiklosto pagal tėvų planus ar norus?

Situacijos kai vaikai nedaro to, ko suaugusieji (ar kiti vaikai) iš jų tikisi, pasitaiko labai labai dažnai – po keliolika, o gal net po keliasdešimt kartų per dieną. Ir tai yra normalu! Sakyčiau, kad būtų didesnis keistumas jei viskas visuomet vyktų taip, kaip kažkam norisi. Maždaug taip – „Aš pagalvojau, + pasakiau ir šventa – TAIP IR BUS“.

Deja, ne – taip paprastai nebus.

Skaityti toliau