10 dalykų, kurie auginant vaikus svarbesni už bet kokias metodologijas.

Šį kartą rašome apie tai, kas svarbiau už taisykles, rutiną, mokslus. Apie tai, kas daro stebuklus, bet apie ką mažai kalbama. Apie tai, kas auginant vaiką lieka kabėti „kažkur ore“, bet jei to kažko ore nepakabinsi gausis graudoka vaikystė.

Tėvystė toks jau dalykas, kad jei tik užsiciklini ties vienu kampu, žiūrėk nukenčia kažkas kitas. Mes tiek daug galvojam „kaip man elgtis situacijoje…?“ arba „ką man daryti, kad vaikas darytų…?“, kad kartais imam ir pamirštam, jog tėvystė yra natūralus ir paprastas dalykas ir nieko specialiai daryti nereikia. Tam, jog kokybiškai būtum su savo vaiku nereikia nei ypatingų metodologijų, nei technikų, nei elgesio modeliavimų.

10 dalykų, kurie auginant vaikus svarbesni už bet kokias metodologijas.

1. Tai, kokie yra tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai visam žmogaus gyvenimui suformuoja supratimą apie tai, kokie santykiai turi būti. Jei su vaiku bendraujame pagarbiai, pajausdami jo emocijas, užjaučiame ir padedame kai reikia, kalbame tuomet, kai vaikas nori ir gali klausyti, o ne tada, kai mums patogu ir t.t. Vaikas tokius santykius laiko normaliais, taip elgiasi pats ir atitinkamai to tikisi iš aplinkinių. O žmogus, ko ieško, tą ir randa. Ir priešingai, jei kontroliuojame, manipuliuojame, strateguojame…vaikas būtent tokių santykių ir išmoksta.

2. Kai žiūrite į savo vaiką, ką matote? Tai, kodėl vaikas yra nuostabus, ar tai, ką reikia „taisyti“? Kaip galvojate apie vaikus, kai į juos žiūrite, lemia tai, kaip su jais elgiatės. Jūsų mintys lemia Jūsų emocijas ir randate tai, ko ieškote. Galvodami „vaikas šiandien įkyrus“ būtent įkyrų elgesį ir matysite. Tokias mintis reikėtų keisti pozityviomis, pvz.: „vaikas šiandien smalsus ir ieško nuotykių“. Nepageidaujamą elgesį pradėkite vertinti ne kaip kažką, kuo reikia atsikratyti, o kaip žinią, kad vaikui reikia trupučio pagalbos ar dėmesio, kad vaikas ėmė ir pametė save kelyje, o dabar pats savęs nebesusirenka. Kalbėdami apie savo vaikus atsakingai rinkitės žodžius. Jei nuolat sakysite, kad vaikas yra nevėkšla, nesusikaupia, aikštingas, kaprizingas ir t.t., mažasis tuo netruks patikėti ir pateisinti Jūsų „lūkesčius“ dėl jo elgesio.

3. Vaikai taip pat mokosi iš tėvų tarpusavio santykių. Net jei tėvai gyvena atskirai, jie gali elgtis mandagiai, pagarbiai ir civilizuotai vienas kito atžvilgiu. Tai kaip kartu būna, tariasi ir problemas sprendžia tėvai, lemia kaip su aplinkiniais būna vaikai. Iš tėvų vaikai išmoksta tolerancijos kito poreikiams, kito nuomonei, išmoksta suprasti, priimti, atleisti ir būti šalia kito žmogaus.

4. Jauki, maloni, pripildyta meilės, saugumo, supratimo, draugiškumo, įsiklausymo, palaikymo, užjautimo ir t.t. atmosfera namuose. Jei namuose kažkas susipyko – kenčia visi kiti. Kiek galėdami kurkite namus, kuriuose gera, saugu ir jauku būti. Tokius namus, kuriuose ore netvyrotų įtampa. Tokius namus, į kuriuos skubėtum sugrįžti, o ne iš kurių skubėtum išeiti.

5. Kokia yra Jūsų nuomonė ir Jūsų žodžiai apie pasaulį: apie uošvius, dėdes, brolius, kaimynus, pardavėją, santechniką… Jūsų neigiama nuomonė apie aplinką, formuoja neigiamą vaiko nuomonę apie aplinką. Vaikas įgyja įgūdį aplinkoje ieškoti ir rasti neigiamybes.

6. Kaip Jūsų šeima dalyvauja bendruomenės / visuomenės gyvenime? Ar savanoriaujate (pvz. dalyvaujate renginyje „Darom“), esate įsitraukę į bendruomenės veiklą (visas rajonas kartu įrengėte ir prižiūrite žaidimų aikštelę, darote bendras talkas), lankotės bažnyčioje, ar aukojate, ar atiduodate nebereikalingus daiktus mažiau turintiems? Vaikai matydami, kad jų veiksmai gali pasaulį padaryti geresnį ir gražesnį jausis tvirčiau, jausis svarbūs ir reikalingi, jiems formuosis atsakomybė ne tik už save, bet ir už kitą, už aplinką.

7. Atsakingai ir kruopščiai rinkitės ugdymo įstaigą. Tai yra prioritetas, reikalas, kuriam nereikėtų taupyti nei laiko, nei pastangų, nei pinigų. Šiam pasirinkimui įdėkite tiek savęs, kiek tik galite.

8. Kiek „pilni“ ir gyvenimu patenkinti esate patys? Įpilti į stiklinę vandens galima tik iš ąsočio, kuriame vandens yra. Tam, kad pasirūpintumėte savo vaikais, pirmiausia turite pasirūpinti savimi. Jei skiriate laiko savo poreikiams tampate daug jautresni kitų poreikiams, kantresni, užjaučiantys, įsiklausantys, ramesni, turite daugiau jėgų ir t.t. ir t.t. Be to, vaikas, matydamas, kad tėvai kuria, saugo ir gerbia save kaip asmenybes, mokysis kurti, saugoti ir gerbti save kaip asmenybę.

9. TV, kompiuteriai, telefonai ir t.t. Taip, mažai šansų, kad vaikus nuo to pavyks izoliuoti. Bet reikėtų riboti laiką ir pasidomėti ką būtent jie mato. Nepatingėti prisėsti šalia kai žaidžia žaidimus ar žiūri filmukus. Jei matome tai, ko nenorime matyti, taip ir pasakome, kartu išrenkame kažką kito, priimtinesnio, teigiamesnio.

10. Patenkinti pirminiai augančio žmogaus poreikiai. Subalansuota mityba. Taip, dauguma nevalgūs ir išrankūs, bet reikėtų dėti tiek pastangų, kiek tik galime, tol, kol patikėsime, kad padarėme viską, kas buvo mūsų galioje. Pakankamas miegas. Fizinė veikla, mankšta, sportas. Juk sako, kad sveikame kūne sveika siela.

Jaukių Jums namų ir pasitikinčių žvilgsnių!

Leave a Reply

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai matomas. Privalomi laukai *