Joninių reikšmė, prasmė ir paslaptys. Ką apie šventę papasakoti vaikams?

Jonines

Joninės savo populiarumu turbūt ne ką nusileidžia Kalėdoms ir Velykoms. Jas vienaip ar kitaip mini dauguma. O mini ką? Na taip, naktis trumpiausia metuose…ir… Daugiau neaišku.

Jei atvirai, neaišku ir mums. Domimės ką apie šią dieną svarbu žinoti ir papasakoti.

Paieškas pradedame nuo to, ką prisimenam iš vaikystės. Didelis laužas ir paparčio žiedas.

- Laužas. Ugnis. Prie laužų žmonės sėdėdavo iki pat saulėtekio. Apeiginis laužas būdavo kuriamas švaria, nauja šventa ugnimi, kuri būdavo gaunama trinant vieną medžio gabalą į kitą arba išskeliant ją iš titnago. Nauja ugnis simbolizuoja moralinį apsivalymą, išgijimą, naują pradžią. Laužui liepsnojant pasidžiaugiama atliktais darbais, išsakomos ateities viltys, lūkesčiai. Laužas simbolizuoja sveikatą ir laimę šeimyniniame gyvenime, todėl per laužus šokinėja ir jauni, ir seni. Laužo nuodėguliais kaišydavo laukus, kad gerai užderėtų javai, kišdavo po pamatais ar pastogėn, kad apsisaugotų nuo gaisro.

- Paparčio žiedas. Tikėta, kad vidurnaktį pražysta papartis. Jį saugo dvasios, siekiančios nubaidyti ieškotojus. Tačiau jį radęs gali įgyti visažinystės galių, (pvz., pamatyti paslėptus turtus, suprasti kitų mintis, gyvulių ir paukščių kalbą).

Joninės – vasaros saulėgrįža – tai ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas, opozicinė šventė žiemos saulėgrįžai, Lietuvoje švenčiamai kaip Kūčios bei Kalėdos. Pagrindinis šventės tikslas – užtikrinti augalų augimą bei klestėjimą, apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, dvasių, raganų.

Manoma, kad vasaros saulėgrįža švenčiama nuo labai senų laikų, rašytiniuose šaltiniuose apie jas pirmąkart užsimenama 1372 m. Dabar beveik neįmanoma atrasti autentiško baltiško saulėgrįžos šventės pavadinimo. Rasos šventės, Kupolės ir kiti pavadinimai yra jau krikščioniškų laikų paveldas.

Joninių metu augmenijai priskiriama ypatinga reikšmė. Ilgiausią dieną arba jos išvakarėse surinkti žolynai, vaistažolės turi nepaprastos magiškos galios. Žolynų rinkimas švenčių išvakarėse arba rytą prieš saulėtekį vadinamas kupoliavimu. Šis paprotys labai senos kilmės.

2003 m. vasaros saulėgrįžos šventė Lietuvoje paskelbta nedarbo diena.

Atėjus krikščionybei, pamažu nyko senoji šventės prasmė, tačiau pagrindiniai elementai išliko. Dabar sunku atkurti šventės apeigas, todėl nebijoma varijuoti, kurti patiems. Nors paprastai šiandien šventė vadinama krikščionišku Joninių vardu, yra siekiančių atsiriboti, švęsti Rasas, tęsti senąsias tradicijas. Svarbiais šventės elementais išlieka vanduo, ugnis, žolynai, apeigose neapsieinama be laužų, vainikų, kupoliavimo.

Trumpų ir šviesių Jums naktų! Saulės!

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai matomas. Privalomi laukai *