Kaip dažnai meluojate savo vaikams? I dalis

Sunus ir tetis

- Gal galime pažaisti paukščių šeimą? – Paklausė vaikas.
– Vėliau galėsim. – Išgirdo atsakymą. Vaikui jau 35-eri ir jis vis dar laukia kada bus tas vėliau ir kada žais paukščius.

Kaip dažnai meluojate savo vaikams?

Kaip dažnai sakote: vėliau, tuoj, rytoj, kitą dieną, kai grįš iš darbo tėtis, kai susitvarkysiu…? Ir kaip dažnai kai tas paskirtas laikas ateina Jūs nepadarote to, ką sakėte, kad darysite? Vaikas lyg ir pamiršo, veikia kažką kitą, o Jūs sau labai patogiai taip pat apsimetate, kad pamiršote.

Arba kaip dažnai statote sąlygas, kurių net neketinate ištesėti? Pvz.: – Jei nesitvarkysi kambario savaitgalį nežaisi kompiuteriu. Ateina savaitgalis ir vaikas žaidžia, nors kambario nesitvarkė.
– Jei nevalgysi normalaus maisto, negausi saldainių. Nevalgė. Saldainių gavo, nes svečiai atėjo ir nebuvo kaip neduoti.
– Jei negrįši sutartu laiku – kitą kartą negalėsi eiti. Negrįžo. Kitą kartą išėjo.
– Krepšį rytdienos treniruotei susidėk pats, ką įsidėsi, tą turėsi. Nesidėjo nieko. Pilnai sukrautą ir sukomplektuotą krepšį išeinančiam iš namų tėvai į rankas įdavė.

Pažįstamos situacijos?

Taip ir skamba galvoje G&G Sindikatas daina iš filmo „Tadas Blinda“:
„Žodis – niekas, jeigu pilkas.
Kas iš tavęs, jeigu silpnas?“

Taigi va. Kaip galima tikėtis, kad vaikas klausys, kai Jūsų žodis yra nieko vertas? Kaip Jūsų vaikas gali Jus gerbti bei laikyti sektinu pavyzdžiu, jei negali Jumis tikėti ir pasitikėti? Koks pavyzdys ir autoritetas vaikui iš tėvų, kurių žodis silpnas? Ir kokią žinią apie pasaulį Jūs siunčiate savo vaikui, jeigu net būdami patys brangiausi žmonės meluojate? Kaip vaikas gali tikėti, kad pasaulis yra sukalbamas, jei tokie nėra tėvai?

Jau geriau net nesakyti jei neketini daryti.

Ir kaip, rodydami šitokį „melo“ pavyzdį, galime tikėtis su vaiku susitarti, kad jis laikytųsi žodžio / susitarimo? – Niekaip!!!

Paanalizuokime aukščiau aprašytas situacijas.
Prašymas žaisti paukščių šeimą:
a) Prieš atsakant pagalvoti ar šiandien vėliau tikrai galėsime. Jei galėsime, atėjus tam „vėliau“ (net jei vaikas užsiėmęs kažkuo kitu ir atrodo,kad prašymą pamiršo) priminti paklausiant „ar vis dar nori žaisti paukščius, ar kažką kitą veiki?“.
b) Jei manote, kad negalėsite, taip ir sakykite, kad šiandien negalite nes…, bet galite sutarti kurią kitą dieną ir kada galėsite. Atėjus sutartam laikui elgtis pagal punktą „a“. (tėvai yra suaugę ir protingi ir jiems privalu prisiminti sutartą laiką).
c) Atėjus sutartam laikui, bet pasikeitus aplinkybėms ir nebegalint vykdyti susitarimo, atvirai apie tai priminti ir pasakyti vaikui. Aiškiai be užuolankų paaiškinti kodėl nebegalite ir sutarti dėl kito laiko. Nebijokite vaiko nuliūdinti ir pravirkdyti. Pirmus kelis kartus nuliūs gal ir nuliūs, bet gana greitai bus dėkingas už Jūsų atvirumą ir žodžio laikymąsi.

Kambario tvarkymasis ir kompiuteris savaitgalį. Čia paprasta. Nesitvarkė – nežaidžia. Nesvarbu, kad Jūs prarasite savo laisvą laiką, kurį turėdavote kai vaikas žaidžia kompiuteriu. Verta paaukoti kelias laisvas valandas tam, kad išmokyti kas yra tvirtas tikras žodis. Po kelių tokių Jūsų žodžio laikymosi atvejų jis puikiai žinos, kad savo iškeltų sąlygų laikotės.

Normalus maistas – saldainiai. Čia taip pat lyg ir paprasta. Nevalgei – saldainių nėra. Bet svečiai ateina ir tarsi nesinori pyktis, gėdinti vaiką ir šiaip viešinti šeimos santykių niuansus. Todėl prieš ateinant svečiams aiškiai pasakykite vaikui. „Aš tave myliu ir nestatysiu tavęs į nemalonią padėtį esant svečių (visi valgys saldumynus, o Jūsų vaikas ne), tikiu, kad kitą kartą normalų maistą valgysi puikiai, o ir šiaip esi fantastiškas vaikas, todėl šiandien prie svečių smaližiauti galėsi, o „bausmę atliksi“ rytoj / savaitgalį“. Atėjus sutartai dienai būtina ištesėti žodį.

Grįžimas laiku ir ėjimas kitą kartą. Negrįžo – kitą kartą nėjo. Ir nei ašaros, nei pykčiai nepriverčia apsigalvoti.

Krepšys ir treniruotė. Nesusidėjo / nepasiėmė krepšio – nėra treniruotės. Dėl to, kad kelias treniruotes praleis tikrai nebus užkirstas kelias dalyvavimui Olimpinėse žaidynėse

Patys laikydamiesi žodžio, galėsite pagrįstai prašyti vaiko laikytis savojo. Be to, šiandieniniame pasaulyje, kur žodžio laikomasi gerokai rečiau, nei norėtųsi, Jūsų vaikas ir jo žodžio tvirtumas bus minimi geruoju. Tokia savybė padės pelnyti puikią reputaciją, pasitikėjimą, meilę ir puikaus, konkretaus bei sąžiningo žmogaus vardą.

Sena gera patarlė sako: „Geriau karti tiesa, nei saldus melas“.

Taigi teisybės ir žodžio laikymosi Jūsų namams!

P.S. II straipsnio dalis apie „Baltą melą“, t.y. apie melą norint gero štai čia…

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai matomas. Privalomi laukai *