Kaip susitarti su vaiku, kad paragautų naujo maisto?

Pakelkite rankas tie tėvai, kurie žino kokia turėtų būti pilnavertė vaiko mityba ir nori, kad jų vaikai valgytų daug vaisių, daržovių, įvairias kruopas, sveikai paruoštą žuvį, mėsą, o džiovintus vaisius laikytų puikiais saldumynais.

O dabar pakelkite rankas tie tėvai, kurių vaikai būtent tai kuo mieliausiai ir noriausiai valgo 🙂

Taigi va, kad dauguma tų mažų šio pasaulio piliečių yra labai jau nevalgųs ar bent jau išrankūs maistui. Jei Jums papuolė nevalgus egzempliorius – stiprybės ir kantrybės linkime. Jei išrankus – Jums pasisekė labiau, bet mes visi suprantame, kad pvz.: makaronai be nieko kiekvieną dieną Jūsų toli gražu nedžiugina ir nėra pakankama augančiam organizmui.

Knygoje apie vaikų mitybą „It’s Not About the Broccoli: Three Habits to Teach Your Kids for a Lifetime of Healthy Eating“, rašoma, kad norint išspręsti nevalgumo problemą pirmiausia reikėtų nustoti galvoti apie maistą ir mitybą, nes problema yra visai ne maiste. Problema ir ne tame, kad Jūs neskaniai gaminate.

Knygos autorė teigia, kad nevalgumas yra nesusijęs su pačiu valgymu ar maistu. Tai gali būti stabilumo noras, jautimasis saugiai kai viskas yra stabilu ir kontroliuojama (panaši situacija galvoje susiklosto mažam vaikui kai jis nori būti tik su mama ir niekuo kitu, jiems tokiu būdu reikia užsitikrinti saugumą ir prie buvimo su kitais žmonėmis mes juos pratiname jautriai ir po truputį, tai vat lygiai taip kaip mažylis prie mamos 5-metis gali būti prisirišęs prie makaronų 🙂 ). Taip pat Jūsų vaikas gali būti nedrąsus, nepasitikėti savimi išbandydamas naujoves (ne tik maisto), arba Jūsų vaikas gali būti jautrus įvairioms nepažįstamoms tekstūroms ir formoms (trašku, kieta, minkšta, šlapia…), arba net gali nemokėti deramai kramtyti ir ryti.

 Kiekvienas vaikas pratindamasis prie įvairaus maisto pereina visus šiuos etapus. Jei turite problemų, kažkuri iš išvardintų pamokų ar kelios pamokos bus neišmoktos.

– Jaustis saugiai ragaujant naują maistą.

– Mėgautis nauju skoniu.

– Priimti įvairių tekstūrų maistą (skystą, tirštą, kietą, traškų, drėgną, sausą, šaltą…).

– Suprasti kodėl svarbu valgyti įvairų maistą.

– Turėti įprotį valgyti skirtingą maistą kiekvieną dieną.

Knygos autorė išskyrė 6 žingsnius kaip šias pamokas išmokti.

1. Pasakykite vaikui savo tikslą įpratinti jį valgyti įvairų maistą 🙂 Nesivelkite į dideles diskusijas, pasakykite kažką tokio: „Žinau, kad tu nemėgsti daugybės maisto, bet valgyti įvairų maistą labai svarbu, aš noriu tau gero todėl sakau, kad tau teks išmokti valgyti kuo įvairiau. Bet tu nebijok, neliepsiu tau nieko valgyti dar ilgai. Dabar po truputį mokysimės maistą ragauti.“

2. Užtikrinkite, kad Jūsų vaikas šiandien nevalgytų nieko, ką valgė vakar (išskyrus pieną). Net patys išrankiausi turi bent po kelis valgomus dalykus. Pusryčiams keiskite dešros, sūrio, dribsnių, košės, jogurto, varškyčių, sūrelių rūšis. Pietums ir vakarienei taip pat kas dieną duokite kažką kito, nei buvo vakar. Vaiko pripratinimas kas dieną valgyti kažką visiškai kitą nei valgė vakar yra įvadas į naujo maisto ragavimo pamoką.

3. Iš tikro, visa savo esybe, visa širdimi ir protu iki pat pasamonės gelmių sumažinkite savo lūkesčius vaiko mitybos klausimu. Mes dažnai prašome vaiko paragauti nors kąsnelį to, ką valgome, bet turime planą, kad paragaus ir suvalgys visą lėkštę. Vaikai jaučią tą garsiai nepasakytą mūsų tikėjimąsi, lūkestį ir nusivylimą kai jie paragavę nepaprašo pilnos lėkštės. Mums reikia kažkaip save suimti taip, kad vertintume ir švęstume kiekvieną paragavimą ar bent lyžtelėjimą.

4. Naujas maistas neturi suteikti jokio netikėtumo ar nusistebėjimo. Mes apie tai nesusimąstome, bet vaikas, ypač nevalgus vaikas, iš tikro nežino koks bus maistas kai jo paragaus. Panašiai kūdikiai nežino, kad daiktus galima sudėti į dėžutę ir iš jos išimti, barškutį pabarškinti ir mes juos to mokome, pasakojame, rodome. Taigi nevalgučiui prieš duodant ragauti reikia pasakoti apie maistą, koks jis bus: šiltas, šlapias, sūrokas, saldus, panašus kaip vakar, trapus, kietas, reikės sukramtyti, ištirps burnoje, padažas minkštas, toks, kokį dedam ant makaronų, o viduj žuvytės mažas gabalėlis.

5. Taip, tikrai labai norisi atidaryti jogurto indelį arba įdėti šaukštą maisto į lėkštę ir sakyti: „va prašom, ragauk“. Bet taip vaikas tik kaip ožys savo tiesos „aš nemėgstu“ įsikibs ir tiek tebus jo ragavimo. Viską reikia daryti kantriai, atkakliai, nuosekliai ir lėtai. Tegu jau mėgstamas maistas būna pagrindas, o naujiena tik prieskonis ar puošmena. Jei vaikas valgo mėlynių jogurtą, pabandykite miško uogų ar mėlynių-vanilinį jogurtą, jei valgo makaronus ant didelės jų lėkštės uždėkite mažą juokingą gabalėlį agurko / pomidoro / žuvies ar pan.

6. Stenkitės nevartoti žodžio „nemėgstu“. Manoma, kad garsiai ištartas žodis „nemėgstu“ pridaro nemažai bėdos, t.y. pats žodis tarsi įstringa vaiko galvoje ir viskas, jis kažko „nemėgsta“ ir klausimas uždarytas, nebediskutuotinas, nebeanalizuotinas. Todėl kai kažko naujo paragauja rekomenduojama neklausti ar buvo skanu, ar patiko, ar mėgsta ir pan. Geriau yra klausti: „koks skonis?“. Paprašykite apibūdinti koks jausmas kilo, kokios emocijos, paprašykite papasakoti koks buvo maistas (šaltas, šiltas, minkštas, kvapnus ir t.t.). Vaikas taip išmoks maiste kažko ieškoti, ragauti, jo vertinimas taps gerokai išsamesnis ir visapusiškesnis nei mėgstu-nemėgstu.

Net jei Jūsų vaikai nevalgo beveik nieko, Jūs esate nuostabūs ir Jums už šį galvos skausmą kažkada danguje bus atlyginta. 🙂 Dabar gal sunku patikėti, bet ateis diena ir jie ims valgyti. Šiandien pirmas žingsnis yra pradėti ragauti, o vėliau tai peraugs ir į valgymą.

Kantrybės Jums ir išmonės maitinant nevalgiuosius!