Kaip susitarti su vaiku, kad valgytų daug rudens gėrybių?

Vieni vaikai vaisius ir daržoves mėgsta, kiti nelabai. Vieni vaikai šveičia viską, kas paduota, kiti turi pageidavimų ir išlygų.

Vienuose namuose dažniausiai aptiksi sezoninius vaisius bei daržoves, kituose parduotuvinius standartinius bananus ir vynuoges.

Specialistai kalba, jog sveikiausia ir geriausia valgyti tai, ką mums siūlo matų laikas, sezonas ir artima aplinka. T.y. pataria rinktis netoli nuo gyvenamosios vietos užaugintas gėrybes.

Žiemą mūsų krašte ne taip viskas paprasta su šiomis gėrybėmis, bet rudenį… rudenį nesivadovauti šia rekomendacija liaudiškai tariant griekas būtų 🙂

Bet…
– Kada suspėti vaikams sumaitinti visą rudeninį derliaus gėrį?
Man šis klausimas kyla nuolat. Mamos vis siūlo obuolius, kriaušes, uogas, daržoves. Mes imam! Dievaži imam! O mamos vis stebisi:
– Tai kodėl Jūs nevalgot? Gi papjaustyk, paduok, pakišk po nosim. Gi išvirk troškinį. Sriubą.
 
Verdu. Pjaustau. Kišu po nosim. Ir mes VALGOM. Bet na tikrai nėra laiko TIEK visko suvalgyti.
 
Viena vertus laiko suvalgyti nėra, kita vertus širdį ir sąžinę spaudžia: „Kada jei ne dabar tai suvalgyti?“.
Tai štai, sugalvojome kada ir kaip visą rudens gėrį sumaitinti + kaip argumentuotai įtikinimai paaiškinti, kodėl rudens ir vasaros gėrybes suvartoti būtina.

1. Vasarą ir rudenį mūsų automobiliai virsta savotiškais daržovių sandėliukais. Automobilyje visuomet turime kažko iš daržo. Ir nebūtinai tai saldūs obuoliai ar uogos. Į dėžutes ir į kelionę puikiai tinka pasiimti kopūstus, morkas, paprikas, agurkus, riešutus, žirnius. Konkrečiai mes nesiskundžiame tuo, jog vaikai vaisių ir daržovių nemėgsta, didesnė problema laikas, kada tai pasiūlyti. Tačiau teko girdėti, jog tie, kurie šiaip nelabai mėgsta daržoves, automobilyje jas mielai valgo.

2. Namuose šiuo metu turėtų būti tik mūsiški, sezoniniai, kaimiški ir tikri vaisiai bei daržovės. Šio pasiūlymo įgyvendinimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pats sunkiausias ir neįveikiamiausias. Bet viskas yra daug paprasčiau nei atrodo.

a) Jei būtume atviri sau patiems, greičiausiai paaiškėtų, jog neimam to, ką mums siūlo duoti nuosavi tėvai ir seneliai. Dar prieš keletą metų ir mes taip darydavom. Tiesiog neimdavom pomidorų, nes naminiai greit genda, mums daug nereikia ir t.t. Tačiau dabar išmokom tinkamai juos laikyti ir imam viską! Bulves, morkas, burokėlius, cukinijas, moliūgus, agurkus, pomidorus, svogūnus, česnakus, šparagus, vynuoges, slyvas, avietes, obuolius, krapus… imam viską!

b) Ką daryti tiems, kurių tėvai ir seneliai gėrybių neaugina ir jomis nesidalina? Ką daryti, kai viską, ką davė suvartoji arba gauni ne viską, ko širdis geidžia? Pagalvokime, į prekybos centrą reikia važiuoti, šalia jo rasti vietą automobiliui, tuomet, eiti, rinktis, stovėti eilėje, vėl eiti iki automobilio… O pirkti lietuviškus dalykus paprasta! Visuose miestuose yra taškiukai – turgiukai. Dažnai jie įsikūrę prie didesnių parduotuvių ar pravažiuojamų bei gerai matomų vietų. Važiuoji pro šalį, stabteli, jungi avarinį ir greit, greit prigriebi truputį to, šiek tiek ano… Kažkas turi porą kopūstų, kažkas kibirą kriaušių. Praėjusios savaitės mano asmeninis geriausias užtikimas buvo šviežios, ką tik išgliaudytos pupelės. Turėjo teta po metalinį bliūdelį baltų ir margų.

c) Paskutinis vietinių gėrybių gavimo patarimas yra siųsti namų tėtį į tikrą didelį miesto turgų. Vilniaus Kalvarijų ar Stoties turgūs puikūs to pavyzdžiai.

3. Būtina įvairovė! Šis punktas be galo svarbus. Obuoliai ir bulvės toli gražu ne viskas, ką mums užaugino vasara. Mūsų vaikams būtina įvairovė, spalvos, skoniai – ir jų tikrai yra gausybė. Obuoliai, kriaušės, slyvos, avietės, gervuogės… Lazdyno riešutai – aha tie gražuoliai sulipę po du ar tris su sijonėliais, vaikams vienas džiaugsmas tokius matyti ir valgyti! Vynuogės ne tik rūgščios mėlynos, bet ir išties saldžios žaliosios. Aktinidijos – šios vienos iš mano mylimiausių! Pupos. Pupelės. Kukurūzai. Svarainiai. Įvairių spalvų ir formų moliūgai, moliūgėliai, patisonai, aguročiai ir dar kaži kas. Saulėgražos – šios mūsų praėjusio rudens atradimas ir susivokimas. Tik spėk dairytis ir vartoti. Ir nei mintis apie užsieninius reikalus nekyla. Būna vaikai paprašo kažko užsienietiško, tokiais atvejais jiems labai paprastai galima paaiškinti, jog visa tai valgysim tada, kai suvalgysim tai, ką turim savo, tikro ir sveiko.

Instagrame yra keletas nuotraukų iš mūsų vaisių ir daržovių įvairovės. Ne viskas, kažkaip tik tiek papuolė į nuotraukas 😉

4. Pokalbis su vaiku. Pokalbis apie tai, kad nevartoti, nevalgyti vasaros ir rudens gėrybių = būti nedėkingu vasarai! Galima paklausti vaiko: „Kaip jaustumeisi jei pasikviestum svečių gamintum, ruoštum vaišes, keptum tortą, o atvykę svečiai susėdę prie stalo išsitrauktų parduotivines mišraines, mėsytes, pyragą ir jais mėgautųsi, o tavo su meile ruoštų naminių, tikrų, šiltų gaminių neliestų?“. Vaikai iš prigimties yra draugiški ir empatiški, be to, priešingai nei suaugusieji, yra linkę laikyti metų laikus, daržoves, vaisius, medžius ir t.t. gyvais ir turinčiais jausmus sutvėrimais. Todėl pasakydami – „Vasarai liūdna, ji taip dėl mūsų visų stengėsi, nokino slyvas, norėjo mus vitaminais ir sveikata aprūpinti, vasara mus myli, mumis rūpinasi, nori, kad būtume stiprūs ir sveiki per žiemą…“ – vaiko nenustebinsime. Jis iš tiesų gali suprasti, jog vasarai ir rudeniui liūdna.

Tinkamai atsidėkoti vasarai ir rudeniui už jų pastangas, darbą, vaisius ir rūpestį mumis linkime! Su džiaugsmu suvartoti kuo daugiau visko, ką jie mums paruošė!

P.S. Beje, nemaža dalis suaugusiųjų ir net mokslininkų tiki dėkingumu visatai ir jo galia keisti mūsų gyvenimus. Galima rasti knygų, faktų, pamąstymų, teorijų, praktikų, patarimų ir pratimų aiškinančių bei patariančių kaip geriausia ir efektyviausia reikšti dėkingumą.

Linkėdama didelio ir gardaus derliaus,
Vilma ♥

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai matomas. Privalomi laukai *