Karaliai, Karalienės ir Mindauginės.

Karalius Mindaugas

Karaliai ir karalienės mūsų šalies vaikams daugiau mistinės pasakų būtybės nei realiai gyvenantys žmonės. Bet pasaulyje yra valstybių, kurias valdo būtent Karaliai, Sultonai, Kunigaikščiai, Iimperatoiai, Princai, Hercogai ar Emyrai (keistas pavadinimas).

Seniai, labai seniai ir Lietuva turėjo Karalių vardu Mindaugas, turėjo ir visą eilę kunigaikščių.

Vaikams apie juos sužinoti įdomu ir mistiška, o viską išsiaiškinti ir aptarti geresnio už šį artėjantį savaitgalį nerasime.

Tad aiškinamės apie Karalius, Karalienes ir Lietuviškas Mindaugines.

1. Kiek šiandien pasaulyje yra valstybių, kurios turi Karalius?

Šiandien tokių šalių yra 30. Kai kuriems Karaliams priklauso po kelias valstybes ar karalystes. Nepatikėsite, bet Didžiosios Britanijos monarchas nominaliai yra visų šių valstybių vadovas: Antigva ir Barbuda, Australija, Ešmoro ir Kartjė salos, Kalėdų sala, Kokosų salos, Koralų jūros salos, Herdo ir Makdonaldo salos, Norfolko sala ir Šiaurės teritorija, Bahamų Sandrauga, Barbadosas, Belizas, Grenada, Jamaika, Kanada, Naujoji Zelandija, Kuko salos ir Niujė, Papua Naujoji Gvinėja, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Saliamono salos, Tuvalu. Mes dėl to išsižiojome! Kanada ir Australija Elžbietos valdžioj? :)

Yra ir 3 valstybės, kurias valdo ne monarchas, bet jų viduje yra nemažai kunigaikštysčių ar monarchijų. Pas mus tokia situacija būtų jei Dzūkija, Žemaitija, Suvalkija, ir Aukštaitija turėtų po Kunigaikštį, o bendrai valstybę valdytų Prezidentas.

Laikoma, kad pasaulyje viso yra 204 valstybės: 191 suverenios valstybės ir 13 valstybių, kurių suverenumas nėra visuotinai pripažintas. Taigi monarchijų ne tiek jau ir daug.

2. Kas tas Lietuvos Mindaugas? Kodėl jis Karalius? Ką veikė vaikystėje?

Liepos 6-oji vadinama Valstybės diena. Tą dieną buvo karūnuotas pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas. Apie Mindaugą girdėję turbūt dauguma vaikų. O vilniečiai gal netgi yra čiužinėję nuo Mindaugo paminklo (bent jau mūsų vaikas tai tikrai :) ). Kuo gi šis valdovas toks ypatingas, kad jam paminklai statomi? Mindaugas – pirmasis Lietuvos valdovas. Iki jo Lietuvos valstybės paprasčiausiai nebuvo. Toje vietoje, kur dabar yra Lietuva, buvo kelios kunigaikštystės, kurias valdė atskiri kunigaikščiai, ir kiekvienas jų savo žemėse tvarkėsi kaip norėjo. Galima sakyti, kad vietoj vienos Lietuvos buvo kelios valstybėlės. Tik kai kurios didesnės, o jų valdovai – galingesni už kitus. Vienas tokių buvo Mindaugas. Tuomet dar kunigaikštis, ne karalius.

Kuo tie kunigaikščiai ir karaliai vieni nuo kitų skiriasi? Tuo metu, – kalbame apie laiką, kuris vadinamas viduramžiais, – karaliaus titulas buvo kur kas svarbesnis ir garbingesnis. Kunigaikščiai, paprastai nedidelių žemių valdytojai, turėdavę paklusti visos valstybės valdovui – karaliui. Taip buvo kitose Europos šalyse. Lietuviai savo vyriausiąjį valdovą, kurio galybė prilygo karaliui, vadino Didžiuoju kunigaikščiu – tai reiškė, kad jis yra už visus kitus kunigaikščius didesnis ir svarbesnis. Mindaugui teko garbė tapti pirmu Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu, kuris vėliau buvo vainikuotas ir karaliumi.

Apie Mindaugo vaikystę ir jaunystę mažai kas žinoma. Tuo metu nebuvo nei fotoaparatų, nei kompiuterių ir niekas į jokias knygas neužrašydavo, ką vaikai mėgsta valgyti ar kokius žaidimus žaidžia. Tiksliai nežinoma netgi Mindaugo gimimo data. Daugelyje šaltinių tegalima rasti įrašą, kad šis karžygys bei valdovas pasaulį išvydo apie 1200 metus. Ne ką daugiau faktų istorija pateikia ir apie jo artimuosius. Niekas šimtu procentų negali pasakyti, kas toks buvo jo tėvas.

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose (taip vadinami įvairūs dokumentai: laiškai, sutartys, metraščiai, iš kurių istorikai sužino, kas vyko senovėje) Mindaugas paminėtas 1219 m. Tais metais lietuvių kunigaikščiai sudarė sutartį su rusų žeme Voluine. Ją pasirašė net 21 vienas lietuvių kunigaikštis (štai kiek valdovų buvo to meto Lietuvoje!). Tarp visų jų minimi tik penki „vyresnieji“: Živinbudas, Daujotas, Vilikaila, Mindaugo brolis Dausprungas ir pats Mindaugas.

 Mindaugas karūną gavo ir žemes išsikovojo ne visai gražiu ir garbingu būdu. Jei nevengiate savo vaikams pasakoti ne visuomet gražios tiesos, visą istoriją galite skaityti čia.., o mes trumpiname.

Tam, kad galėtų tapti Karaliumi Mindaugui teko pasikrikštyti. Krikštas buvo reikalingas tam, kad Mindaugą, kaip valdovą, pripažintų kitos Europos šalys, mat pagonio jos negalėtų pripažinti teisėtu karaliumi.

1251 m. jis kartu su žmona Morta ir vaikais pasikrikštijo ir 1253 m. liepos 6 d. buvo karūnuotas karaliumi. Už pagalbą išrūpinant karūną Mindaugas ordinui turėjo atsilyginti ir dovanojo jam vakarines savo valstybės žemes.

Kaip ir daugelis dalykų Mindaugo biografijoje, tik numanoma / spėjama ir jo karūnavimo diena. Niekas tiksliai nežino, ar tai įvyko būtent mūsų švenčiamą liepos 6-ąją. Ši diena nėra juodu ant balto įrašyta nė viename metraštyje. Mokslininkai ją išrinko pasitelkę kelis kitus papildomus metraščių įrašus. Metraščiuose aptiktas įrašas, kad vienas pranciškonų vienuolis, dalyvavęs Mindaugo karūnavimo ceremonijoje, liepos antroje pusėje buvo atkeliavęs į Livonijos ordino žemes. Taip padaryta išvada, kad minėtasis vienuolis Livonijoje lankėsi jau po Mindaugo karūnavimo. Taigi, logiškai mąstant, Mindaugas turėjo būti karūnuotas pirmoje liepos pusėje. Kiek žinoma, tų laikų karūnavimo ceremonijos paprastai vykdavo tik sekmadieniais, taigi, peržiūrėję tų metų liepos sekmadienių datas ir pasvėrę visas aplinkybes, istorikai nusprendė, kad arčiausiai tiesos yra liepos 6 diena.

Karaliaus karūnavimas nebuvo visuotinio masto įvykis, su išpuoštomis menėmis ir būriais šventiškai nusiteikusių žmonių, skanduojančių „Tegyvuoja karalius!“. Viskas vyko tyliai ramiai, greitai, nedideliame būrelyje žmonių. Ištaikęs progą tarp nesibaigiančių karų, Mindaugas paskubomis priėmė karūną. Ceremonijoje tedalyvavo keli riteriai, pranciškonų vienuoliai ir magistras. Jokių garbingų monarchų ir kitų aukšto rango atstovų iš svečių šalių. Jei tuo laiku būtų egzistavęs internetas, situacija, reikia manyti, būtų kitokia. Bet tais laikais naujienos iš tokio atkampaus krašto kaip Lietuva sklisdavo vangiai. Jos keliavo iš lūpų į lūpas ir, kol pasiekdavo (jei išvis pasiekdavo) Europą, virsdavo tikrų tikriausiu sugedusiu telefonu. Taigi Mindaugui, kaip karaliui, nepasisekė – gimė nedėkingais laikais.

Kai žemaičiai ,1261 m. nugalėjo Durbės mūšyje , Mindaugas atsisakė ir karūnos ir krikšto. Šiandien pasaka apie karaliaus posto viršenybę – tik pasaka. Tarp pačių aukščiausių monarchų ir Karalius, ir Didysis Kunigaikštis užima tą patį rangą.

Mindaugui daug ką galima prikišti – ir klastą, ir apgaulę, ir nekilnų elgesį. Tačiau Lietuvai jis daug nusipelnė: suvienijo valstybę, atkreipė į Lietuvą krikščioniškosios Europos dėmesį ir parodė, kad Lietuva turi tokią pačią teisę gyvuoti kaip valstybė, nes ir jos valdovas yra krikščionis, kuriam pats popiežius suteikė teisę tapti karaliumi.

Įdomių Jums istorinių atradimų šį savaitgalį!

Už minčių dėstymą dėkojame Vikipedia.lt ir bitute.lt ir 15min.lt.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai matomas. Privalomi laukai *