Kodėl stovėti ant galvos.

Ką linksmo veikti vieną iš rudens vakarų? Ogi stovėti ant galvos! Arba sugalvoti visokių kitokių būdų pabūti žemyn galva.

Pamenat, vaikystėje visi kabodavom ant karstyklių žemyn galva? Kai kurie bijodavo pasileisti. Bet šiaip dažnai darydavom varžybas kas pasileidęs iškabės ilgiau. Ir toks buvimas žemyn galva nėra tiesiog vaikų išsigalvojimas. Tai rimtas ir daug naudos turintis dalykas. Kaip ir daugybė viso kito, ką vaikai daro tiesiog natūraliai, nesusimąstydami. Jie kažkaip žino ir jaučia, kas reikalinga.

Tikras pilnas stovėjimas ant galvos dalykas rimtas, bet yra visokiausių jo variacijų: žvakė, kabojimas žemyn galva nuo sofos, kūlvirsčiai, tiltelis, stovėjimas ant rankų prie sienos, stovėjimas keturiom dupcę iškėlus, kabojimas žemyn galva, stovėjimas ant rankų kai tėtis / mama tvirtai laiko kojas ir t.t. ir t.t…

Būnant žemyn galva:
– Ilsisi širdis, kraujas teka atvirkščiai.
– Naudinga skydliaukės veiklai.
– Atpalaiduojamas žarnynas, visa virškinimo sistema.
– Gerėja koordinacija, savo kūno pažinimas, suvokimas ir kontroliavimas.
– Sprendžiama „galūnių šalimo“ problema.
– Atpalaiduojamas stuburas, kas ypatingai svarbu augančiam organizmui, kai rizika jo iškrypimui be galo didelė.
– Nuo mažens nuolat atpalaiduojant – ištiesinant susmukusį stuburą galima net ūgio keliais centimetrais didesnio sulaukti.
– Stiprėja centrinės kūno dalies pilvo / nugaros raumenynas, kas ypatingai svarbu tiesaus stoto išlaikymui.
– Žmogus stiprėja emociškai, didėja pasitikėjimas savimi, lengviau įveikti įvairiausias baimes.
– Aukštyn kojom pasaulis tiesiog atrodo kitaip. Vaikams smagu zbitkinti, vat jums ir zbitka būti atvirkščiai.

(Visokių mokslinių nuomonių ir terminų nevardinam, kalbam paprastai ir apie tai, kas naudinga vaikui. Su suaugusiais viskas truputį kitaip).

Šiaip vaikams dažniausiai visokiausi buvimo žemyn galva variantai labai patinka. Jie psisidūksta, prisijuokia… Smagu ir visai šeimai kartu pabandyti ir pažiūrėti kaip kam sekasi. Galima net kurį vakarą suorganizuoti šeimos pasikalbėjimą, dienos įvykių aptarimą sugulus ant sofutės žemyn galva. Vis kitaip. Vis įdomiau. Smagiau. Tokiu būdu gal net ir tie šeimos nariai, kurie nebuvo nusiteikę kalbėti prabils.

Pabaigai prašom Jums senas, geras Keistuolių „Aukštyn kojom“.

Pažvelkim į save ir pasaulį iš kitos pusės!

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai matomas. Privalomi laukai *