Koordinaciją ir susikaupimą lavinantis pratimas.

Kas galėtų pagalvoti, kad stovėjimas ant vienos kojos yra ypatingai svarbus gebėjimas. Koordinacija. Susikaupimas. Nusiraminimas. Žvilgsnio koncentracija. Ramus kvėpavimas. Ir begalinis pasididžiavimas bei džiaugsmas kai pavyksta.

Net ir suaugęs ne kiekvienas gali ramiai nesiūbuodamas pakeltomis rankomis pastovėti. Vis tos pro šalį bėgančios mintys trukdo ir „verčia iš pusiausvyros”. O pavyksta tik susitelkus „čia ir dabar” į stovėjimą ir nieką kitą.

Šis pratimas reikalauja dėmesį sutelkti į šį momentą, todėl labai tinka kai pvz. nuobodu ir nėra ką veikti. Pradedi bandyti ir dingsta mintys apie nuobodumą iš galvos. Pavyksta – iškart linksmiau kai šaunuolis jautiesi. Todėl jį galima sportuoti – žaisti tais momentais kai galva visiškai tuščia ir, regis, visiškai nėra ką veikti ir niekas neįdomu.

Keli praktiniai patarimai:
– Koją kelti tiek, kiek leidžia amžius ir kiek pavyksta, pradžioje gali užtekti vos šiek tiek atkelti nuo žemės.
– Rankas galima laikyti bet kaip, žinoma, idealu pakelti į viršų, bet pradžioj tikrai nereikia.
– Stovėti pilna pėda (nesuriesti) tarsi ji būtų priklijuota prie žemės, įsivaizduoti, kad esi medis ir iš pėdos eina šaknys, kurios laiko (ta proga galima ir medžių pavadinimus pasikartoti bei išsirinkti kuris medis norėtum būti).
– Akimis „užsikabinti” už kokio nejudančio daikto, kuo mažesnio (didžiulis margas paveikslas netiks). Tas daiktas turėtų būti akių lygyje. Įsivaizduoti, kad akimis / žvilgsniu laikaisi tarsi rankomis.

Pasiruošt! Dėmesio! Pradedam!

2 KomentaraiKomentuoti

Leave a Reply

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai matomas. Privalomi laukai *