Ką veikti rudens vakarais?

Ruduo rudenėlis ir vėl tamsus vakarėlis kai į kiemą su draugais pasilakstyti mažųjų tikrai neišsiųsi. Ką daryti? Kaip nuotaiką atstatyti? Kaip pralinksmėti ir per žiemą neužkerpėti.

Tokie vakarai puiki proga ne šokoladus šveisti, o visai šeima kartu pazbitkinti ir pasportuoti. Juk neišsidūkęs ir neišsisportavęs mažasis savarankiškai gali pridaryti daug daugiau bėdos ir žalos nei su priežiūra zbitkindamas.

Taigi, ką veikti, kad tas trumpas laikas namuose (po darbų, darželių, mokyklų) prieš miegą būtų linksmas, visą šeimą sujungtų, visi atsipalaiduotų ir mintis nuo kasdienybės atitrauktų?

Skaityti toliau

Kaip kovoti su pabaisomis po lova ir monstrais balkone?

Dauguma vaikų ko nors bijo. Tamsos. To, kas gyvena po lova. Tualeto. Svetimų žmonių. Nepažįstamų vietų. Nematyto maisto. Spintos. Balkono. Sandėliuko. Vilko miške. Siurblio. Dušo. Stipraus garso. Būti vienas. Ošiančio medžio. Vandens. Aukščio. Yra daugybė visokių mums, suaugusiems, suvokiamų ir nesuvokiamų baimių.

Būna tas baimes toleruojam. Būna susinervinam ir dėl jų paburbam ar net riktelim. Būna kalbam protingai, motyvuotai, nuosekliai. Būna dėmesio nekreipiam, suprask, praeis savaime. Būna grasinam, kad jei nesiliaus bijoti, kažkas blogo nutiks. Visaip būna kai tenka gyventi su kokia „absurdiška” vaiko baime.

Skaityti toliau

Ką tenka išgyventi kiekvieno tėvo širdžiai?

Tėvystė. Tėvystė. Dalykas neabejotinai ypatingas, džiaugsmingas. Nei už ką šios patirties neatsisakytume. Teko skaityti, nepamenu kur, kad gimus vaikui tavo širdis visą likusį gyvenimą plaka atskirai nuo tavęs. Ir tai tiesa. Tačiau nepaisant begalinio džiaugsmo, tėvystė yra ir begaline…kančia… Aha. Kančia ir tiesioginė ir abstrakti.

Na pavyzdžiui, kiek kartų Jums teko daryti kažką dėl vaikų, kai dėl bet ko kito šioje žemėje nebūtumėt nei piršto pajudinęs. Gal sirgote, gal po kelių mėnesių viršvalandžių pagaliau būtumėte galėję miegoti, jei vaikas nebūtų kosėjęs, gal… Apie tai, kiek kartų likote nepavalgę, nes kažką su vaikais ar dėl vaikų darėte jau net nebekalbam.

Skaityti toliau

Kodėl stovėti ant galvos.

Ką linksmo veikti vieną iš rudens vakarų? Ogi stovėti ant galvos! Arba sugalvoti visokių kitokių būdų pabūti žemyn galva.

Pamenat, vaikystėje visi kabodavom ant karstyklių žemyn galva? Kai kurie bijodavo pasileisti. Bet šiaip dažnai darydavom varžybas kas pasileidęs iškabės ilgiau. Ir toks buvimas žemyn galva nėra tiesiog vaikų išsigalvojimas. Tai rimtas ir daug naudos turintis dalykas. Kaip ir daugybė viso kito, ką vaikai daro tiesiog natūraliai, nesusimąstydami. Jie kažkaip žino ir jaučia, kas reikalinga.

Skaityti toliau

Ko klausiate auklėtojos pasiimdami vaiką iš darželio?

Standartiniai tėvai karts nuo karto rytais atvežę, o dažniau vakarais pasiimdami vaiką iš darželio (daugiau laiko pokalbiui, nereikia skubėti į darbą) čiumpa auklėtoją už skverno ir ima klausinėti kaip sekasi. Vieni tėvai tiesiog klausinėja, kiti dar ir savo pageidavimus bei lūkesčius reiškia (tas nėra blogai). Žodžiu mes savo vaikais domimės. O ar kada pabandėte tarsi iš šono savęs / savo klausimų paklausyti ir įvertinti ar tikrai domitės tuo, kuo derėtų domėtis.

Kažkada labai prajuokino per TV rodytas interviu su darželio auklėtoja, kuri teigė, kad tėvams dažniausiai rūpi ar bei kiek vaikas valgė 🙂 Kadangi auginame ypatingą išrankuolį maistui, kuris gali visą dieną nieko nevalgyti jei nepatiko pateikimo forma, būtent šio klausimo tikrai dažnai klausiame „ar valgė?”. Tačiau šis klausimas yra „neteisingas”, t.y. maistas nėra tas objektas, kuriuo pirmiausia reikėtų domėtis pasiimant pilietį iš darželio.

Skaityti toliau

100 būdų būti geram savo vaikui.

Per atostogas visi visada buvome kartu. Dažniausiai linksmi ir laimingi. Žinojom ką kas veikia, kokia kieno nuotaika, norai. Ir štai vėl normalus ritmas. Išėjo vaikas iš namų 8.30 val ir grįžo 19.00… Pasiilgau. Gaila. Jaučiuosi atitolusi. Užmiegu liūdna ir kalta, kad tik tiek laiko pabūta kartu.

Tai štai tokių nuotaikų įkvėptas šis parašymas. 100 būdų būti geram savo vaikui. Būdai paprasti, nieko nekainuoja, padaromi bet kada čia ir dabar, bet labai jaukūs ir suartina.

Skaityti toliau

Apie tolerenciją sau ir kitiems kitokiems.

Didžiausia žala jaunam žmogui padaromo tuomet, kai jis
verčiamas labiau vertinti vienmintį, nei kitamintį.
 
– Frydrichas Nyčė –

 

Kelionės. Iš jų turbūt niekada negrįžti toks, koks išvažiavai. Visada grįžti kitoks. Kartais daugiau, kartais mažiau. Bet kitoks.

Būna svarstymų imti vaikus ar palikti pas senelius. Mes už tai, kad imti. Niekur kitur taip neparodysi ir nepaaiškinsi koks visoks būna pasaulis ir kokie visokie žmonės.

Skaityti toliau

2014 m. spalio citatos

 

Spauskite ant paveikslėlio, jis pasididins.

Prašom! – semkitės idėjų jei reikia kažką pasveikinti ar tiesiog šiaip gerą žodį ištarti.

Patinka žodžiai + paveikslėlis? – kopijuokite ir naudokite kaip atviruką.

 

Linkėjimai dideli!

Kaip budinate savo vaikus naujai laimingai dienai?

Prasidedant darbo savaitei klausiame: Kaip jūs budinate savo vaikus naujai laimingai dienai?

Rekomenduojame dieną pradėti mini masažu. Kuris apima:
1. Pėdutes – jas triname, maigome, palankstome pirštukus, o tuo metu kalbame kažką tokio…”kad būtumėt linksmutės, lakstytumėt, daug dūktumėt, bėgiotumėt, šoktumėt, kad mūsų mylimą vaiką ten, kur linksma, kur draugai nuneštumėt, kad jei akytės pamatys ką įdomaus greitai nuskuostumėt…”.

Skaityti toliau