Malda tradicine prasme tikrai ne kiekvienuose namuose gyvena. Ir gerai. Visi turi savo kelią ir būdą gyventi, jaustis ir tikėti.

Bet malda padėkos už tai, ką turiu, forma yra universali visoms religijoms ir visiems įsitikinimams. Ir tokia maldos forma yra be proto veiksminga.

Tam, kad tuo įsitikinti pakaks pabandyti vos kelis kartus. Efektas stebuklingas ir greitas. Kelios minutės, kelios padėkos ir vaikas šypsosi, pakelia galvą, tampa gyvas ir laimingas.

Skaityti toliau

Apie vaikų migdymą kalbėti ir diskutuoti galima be galo, be krašto.

Gulėti, ar negulėti šalia? Kiek gulėti? Iki kokio amžiaus gulėti? Kaip paguldyti į lovą švarų, su pižama ir su šypsena? Kaip paguldyti laiku? Kodėl vaikas valandą ar net dvi neužmiega?

Kiek visko bandyta, kiek dar nebandyta! Kiek kalbėta! Gražiuoju ir piktuoju. Kiek guostasi draugams, tėvams ir specialistams!

Apie užmigimą visko yra be galo. O mes praėjusią savaitę prisiminėm vieną seną gerą taisykląę, kuri… padėjo

Skaityti toliau

Dalintis ar nesidalinti? Klausimas vertas milijono.

Analizuojant poreikį ir gebėjimą dalintis, man niekaip nepavyksta „suvesti galų“. Nerandu nei logiško visuomenės požiūrio paaiškinimo, nei nuoseklumo, nei nieko. Mano akimis, dalijimosi reikalas yra absoliučiam chaose.

Kur logika? Mokom savo vaikus savininkiškumo ir materializmo, ugdome daiktų saugojimo, tausojimo, nuosavybės įgūdžius tuo pačiu metu mokydami savo „turtus“ atiduoti kitiems.

Skaityti toliau

Ramus vakaras – vienas trokštamiausių visų tėvų dalykų. Ramus. Taikus. Klusnus. Mielas. Jaukus. Pasibaigiantis jaukiais patalais ir saldžiais sapnais. Bet…būtent ramūs vakarai yra vienas iš dažniausiai prapuolančių ar kažkur pasimetančių dalykų.

Maža to, vakaro neramumas turi tendenciją neramėti, didėti, plėstis ir apimti vis didesnį laiko tarpą ir įtraukti vis daugiau žmonių.

Viskas prasideda nekaltai. 15 min. pasūpavimu, paglostymu, nugarytės pakasymu, pagulėjimu šalia, stiklinės vandens atnešimu… O baigiasi… ghmmm… visos šeimos, įskaitant ir kituose miestuose gyvenančias močiutes, draugus, kaimynus ir bendradarbius didžiuliu darbu, sprendimų paieškomis, reikalo analizėmis ir t.t. Visi dirba nuo ryto iki vakaro.

Skaityti toliau

Apie stebuklingą tėvų, ypač mamų, galią savo vaikams galima kalbėti ir rašyti be galo. Tėvai savo mintimis, žodžiais ir prisilietimais gali vaikus įkvėpti, stiprinti, gydyti.

Anglijoje buvo atliktas eksperimentas ir įrodyta, jog motinos žodžių pakanka tam, jog vaiko liga ar negalia imtų trauktis. Esame dalinęsi straipsniu apie šį eksperimentą, kas nematėte ir neskaitėte, galite tą padaryti čia…

Tačiau yra ir kita stebuklingų tėvų galių ir įtakos medalio pusė. Kaip tėvų mintys ar žodžiai gydo, lygiai taip jie pasmerkia ar net savotiškai „prakeikia“ savo vaiką. Dažniausiai visai netyčia iš didelės meilės ir rūpesčio.

Skaityti toliau

Turbūt niekas nesiginčys, kad vaikams dėl daugybės dalykų nei šilta, nei šalta. Jiems visiškai neaišku kodėl mums svarbiau nuvažiuoti į parduotuvę, nupirkti pieno, batus ar išvirti sriubą, nei pasisupti supynėmis. Jiems iki galo neaišku, kodėl suaugę dirba. Neaišku jiems ir tai, kodėl tėvams, ar kitiems dideliems taip labai nepatinka žviegimas, cypimas ir t.t. Ir idėja į miestą važiuoti riebaluota galva, nes paprasčiausiai per erzelį nespėjai jos išsiplauti, mažiesiems neatrodo siaubinga. O kas čia tokio? Iš prigimties jie nesisieloja pametę ar sulaužę žaislą. Tai mes jiems įdiegiame tą „saugojimo“ instinktą, tą prisirišimą prie daiktų, o paskui bandome mokyti dalintis. Bet šį kartą ne apie tai.

Šį kartą apie tai, kaip vaikui suprantamai paaiškinti situaciją iš suaugusiojo pozicijos / žvilgsnio.

Skaityti toliau