Pradėkime sąžiningai. Šį straipsnį rašome todėl, kad rekomenduotume / primintume seną, dar mūsų močiučių ar net prosenelių naudotą, vos porą eurų kainuojančią, natūralią priemonę peršalimo ligoms įveikti. Bet rekomenduojame pakelta galva ir ramia širdimi – būtent tokias natūralias priemones naudojame patys, būtent tokius dalykus laikome tinkamais vaikų gydymui.

Kaip nesusirgti, o susirgus greičiau pasveikti? – šiuo metų laiku itin aktualus klausimas. Gal net klausimas Nr. 1.

Kas kosti, kas čiaudo, kam temperatūra… Turbūt reikėtų saugotis viešų ir žmonių susibūrimo vietų, bet juk šventės artėja, nesėdėsi namuose tarp keturių sienų užsidaręs! Dažniausiai ir prie Kalėdų stalo bent vienas mylimas, artimas žmogus turi slogą ar kosulį. Nesusitikti negali, o susitikęs rizikuoji dovanų gauti virusų ir bakterijų.

Taigi, kaip:
1. Neprisigaudyti virusų ir bakterijų?
2. Prisigaudžius su jomis kovoti?

Skaityti toliau

Kalėdos šventė graži. Labai graži. Bet per daiktiškumą nemažą dalį žavesio ji praranda. Vienas pagrindinių šventinių stresų yra dovanos, dovanėlės, dovanuškos, dovanaitės, dovanytės… Daug. Galybė. Gausybė. Begalė… Tai, ko reikia, ir tai, ko nelabai. Tai, kas šilta ir prasminga, ir tai, kas nei šilta, nei prasminga.

Bent jau man norisi visą šitą dovanų reikalą kažkaip logiškai ir optimaliai sukontroliuoti. Norisi, kad dovanos būtų reikalingos, prasmingos, jaukios ir, svarbiausia, teikiančios džiaugsmą, naudojamos, jomis turi būti džiaugiamasi.

Soc. tinkle facebook sparčiai plinta žinutė apie tai, kad Kalėdų senelis turėtų dovanoti jaukias ir mielas dovanas, kad visi vaikai gautų kažką panašaus, galėtų pasipasakoti ir pasidžiaugti. Apie tai, kad planšetės, kompiuteriai, telefonai, visureigiai, televizoriai ir pan., turėtų būti ne Kalėdų senelio, bet tėvų dovana švenčių proga. Ir mes šiai idėjai sakome TAIP! TAIP! TAIP!

 Tai ką tada įdėti į Kalėdų senelio maišą?

Skaityti toliau

Malda tradicine prasme tikrai ne kiekvienuose namuose gyvena. Ir gerai. Visi turi savo kelią ir būdą gyventi, jaustis ir tikėti.

Bet malda padėkos už tai, ką turiu, forma yra universali visoms religijoms ir visiems įsitikinimams. Ir tokia maldos forma yra be proto veiksminga.

Tam, kad tuo įsitikinti pakaks pabandyti vos kelis kartus. Efektas stebuklingas ir greitas. Kelios minutės, kelios padėkos ir vaikas šypsosi, pakelia galvą, tampa gyvas ir laimingas.

Skaityti toliau

Apie vaikų migdymą kalbėti ir diskutuoti galima be galo, be krašto.

Gulėti, ar negulėti šalia? Kiek gulėti? Iki kokio amžiaus gulėti? Kaip paguldyti į lovą švarų, su pižama ir su šypsena? Kaip paguldyti laiku? Kodėl vaikas valandą ar net dvi neužmiega?

Kiek visko bandyta, kiek dar nebandyta! Kiek kalbėta! Gražiuoju ir piktuoju. Kiek guostasi draugams, tėvams ir specialistams!

Apie užmigimą visko yra be galo. O mes praėjusią savaitę prisiminėm vieną seną gerą taisykląę, kuri… padėjo

Skaityti toliau

Dalintis ar nesidalinti? Klausimas vertas milijono.

Analizuojant poreikį ir gebėjimą dalintis, man niekaip nepavyksta „suvesti galų“. Nerandu nei logiško visuomenės požiūrio paaiškinimo, nei nuoseklumo, nei nieko. Mano akimis, dalijimosi reikalas yra absoliučiam chaose.

Kur logika? Mokom savo vaikus savininkiškumo ir materializmo, ugdome daiktų saugojimo, tausojimo, nuosavybės įgūdžius tuo pačiu metu mokydami savo „turtus“ atiduoti kitiems.

Skaityti toliau

Ramus vakaras – vienas trokštamiausių visų tėvų dalykų. Ramus. Taikus. Klusnus. Mielas. Jaukus. Pasibaigiantis jaukiais patalais ir saldžiais sapnais. Bet…būtent ramūs vakarai yra vienas iš dažniausiai prapuolančių ar kažkur pasimetančių dalykų.

Maža to, vakaro neramumas turi tendenciją neramėti, didėti, plėstis ir apimti vis didesnį laiko tarpą ir įtraukti vis daugiau žmonių.

Viskas prasideda nekaltai. 15 min. pasūpavimu, paglostymu, nugarytės pakasymu, pagulėjimu šalia, stiklinės vandens atnešimu… O baigiasi… ghmmm… visos šeimos, įskaitant ir kituose miestuose gyvenančias močiutes, draugus, kaimynus ir bendradarbius didžiuliu darbu, sprendimų paieškomis, reikalo analizėmis ir t.t. Visi dirba nuo ryto iki vakaro.

Skaityti toliau

Apie stebuklingą tėvų, ypač mamų, galią savo vaikams galima kalbėti ir rašyti be galo. Tėvai savo mintimis, žodžiais ir prisilietimais gali vaikus įkvėpti, stiprinti, gydyti.

Anglijoje buvo atliktas eksperimentas ir įrodyta, jog motinos žodžių pakanka tam, jog vaiko liga ar negalia imtų trauktis. Esame dalinęsi straipsniu apie šį eksperimentą, kas nematėte ir neskaitėte, galite tą padaryti čia…

Tačiau yra ir kita stebuklingų tėvų galių ir įtakos medalio pusė. Kaip tėvų mintys ar žodžiai gydo, lygiai taip jie pasmerkia ar net savotiškai „prakeikia“ savo vaiką. Dažniausiai visai netyčia iš didelės meilės ir rūpesčio.

Skaityti toliau