Atostogauja mūsų dičkis pas močiutę ir močiutė iš jo gan dažnai išgirsta: „O man mama leidžia.“ arba „Pas mus namie nėra tokios taisyklės.“ ir t.t. ir t.t.
Grįžta namo tokie paatostogavę piliečiai ir prasideda: „O man močiutė leidžia.“, „Pas močiutę namie nėra tokios taisyklės.“ ir t.t. ir t.t.
Ir taip kas kartą! Pas vieną močiutę vieną tiesa, pas kitą – kita, mokykloje dar kažkokia tiesa, pas draugus ir vėl kita tiesa, pas kaimynus dar kitaip, o ir nuosava mama bent jau kokius 5 kartus per dieną nusistovėjusią namų tiesą aukštyn kojom apverčia.
Maža to, visų šitų tiesų gausybėje + nuolat besikeičiančioje savo paties asmeninėje tiesoje, mes tikimės, kad vaikai elgsis teisingai.