Pilnos kišenės drąsos, batai vikrumo, delnai kruopštumo, burna gerų žodžių, galva gudrumo…

Pilnos kišenės drąsos, batai vikrumo, delnai kruopštumo, burna gerų žodžių, galva gudrumo…

Kaip galima pas vaiką rasti ir „neutralizuoti“ Piktuką (nuoroda į šį straipsnį apačioje), taip galima vaikui pridėti trūkstamų savybių.

Tėvų rankos visagalės, stebuklingos, o fantazija beribė ir tas jiems leidžia vaikams „pridėti“ bet ko, ko tik tuo momentu trūksta.

Juk būna momentų kai lyg ir viskas turėtų būti gerai, bet kažko trūksta:
– Pasitikėjimo savimi, kuris leistų linksmai žaisti prie jūros su ką tik sutiktais vaikais.
– Draugiškumo žaidžiant su kiemo draugais (nedraugiška diena papuolė).
– Paskubėjimo kai reikia išsiruošti į svečius.
– Kruopštumo statant pilį ar spalvinant.
– Mandagumo sveikintis su kaimynais.
– Drąsos užlipti aukštai ant karstyklių.
– Proto mokantis skaičiuoti ir skaityti.
– Kantrybės parduotuvėje apsipirkinėjant.
– Būna kartais ausim trūksta girdėjimo 🙂
– …
– …

Ir tokiais momentais sakyk nesakęs, prašyk neprašęs, nei vaikas paskubės, nei bus drąsesnis, nei mandagesnis. Bet yra būdas reikiamas savybes vaikui „įdėti“ taip, kad jos pas jį būtų ir viskas – nebėra iš ko rinktis. 🙂

Fantazuoti ir interpretuoti derėtų pagal konkrečią situaciją. Ar esate namuose, parduotuvėje, kieme, svečiuose? Ar Jus mato ir girdi kiti žmonės? Kokios savybės vaikui pritrūko ir t.t.?

Pirmais kartais geriau reikėtų viską daryti namuose ir išsamiai vaikui paaiškinti kas vyksta. Pvz.: gerai pradėti kai lyg ir reikėtų paskubėti (bet ne labai labai reikėtų, nes vis tiek pirmas kartas su paaiškinimais greitas nebus), o vaikas kaip tyčia viską sulėtintai daro. Veiksmų planas galėtų būti toks:
– Čiumpame sulėtėjusį vaiką + kūno losjoną ir įtepame į vaiką „turbo greičio“. Tepame į pėdutes, rankas, blauzdas, pilvą ir t.t. Tepame ir pasakojam ką darom ir kas dabar bus. Pritepsim vaiką ir, kad puls šviesos greičiu viską daryti ir ruoštis. Pritepam, pastatom ir prašom pakrutinti rankas, kojas. Žiūrim ar greit juda.
– Ištraukiam saldainį. Dedam į keptuvę. Suvaidinam, kad kepam greičio tabletę. Vaidinam, kad beriam prieskonių, pilam apiejaus ir t.t. Uždengiam, palaikom. Žodžiu rimtai ir atsakingai „kepam“ ir pasakojam ką ir kodėl kepam. Iškepę suvalgydinam vaikui to saldainio. Jei šokoladinis duodam tik mažą kamputį atsikąsti, jei čiulpinis, tik lyžtelt. Nes pavojinga, gi nežinom kaip suveiks, gal tokį greitį išvystys, kad oho, pro langą išlėks. Paragauja, prašom pajudėt, vertinam ar pakanka greičio. Žinoma galiausiai visą „greičio tabletę“ duodam suvalgyti.

Kai vaikas jau „papildytas greičiu“ formuluojam jam iš naujo, ko tikimės: „greitai susiruošti pas močiutę važiuoti“. Ir skuba vaikas. Tikrai.

Reikiamas savybes galima dėti labai konkrečiai į kūno vietas, kurios naudojamos tam tikram veiksmui, pvz. kruopštumas delnams kai piešia, arba į kokią įdomią vietą, jei reikiama savybė gana abstrakti.

Tokios gana abstrakčios savybės įdėjimą naudojome prieš kelias dienas kai mūsų 6-metis nedrįso prieiti ir pasiprašyti žaisti su keliais metais vyresniais truputį pažįstamais vaikais (jie ne draugai, jie iš matymo pažįstami ir vyresni). Stovi vaikas, žiūri, matosi, kad nori žaisti kartu. Kviečiu, kad prieitų (buvau kitoje kiemo pusėje). Sakau: „atsek kišenę, ką duosiu“. Pasirausiu rankinuke, vaidinu, kad ištraukiu kažką ir dedu jam į kišenę. Sakau: „va imk drąsos, užteks ar ir į kitą kišenę įdėti?“. Atsakingai užsega kišenę ir atsega bei atlapoja kitą, pridedam drąsos ir ją. Užsega. Jis jau be žodžių ir paaiškinimų supranta kam ta drąsa skirta ir ką su ja daryti, bet stovi nuleidęs galvą, neina. Braukiam per smakrą taip, kad galvą / nosį pakeltų aukštyn ir sakom: „va pasitikėjimo savimi dar tau“. (kai atsistoji į pasitikėjimo savimi pozą, pakeli galvą automatiškai to pasitikėjimo ir atsiranda). Gavęs, ko trūko bėga pas dičkius, sveikinasi ir prašosi žaisti. Dičkiai priima.

Ir taip pagal situaciją pačias įvairiausias savybes galima vaikui įdėti, įtrinti, įkišti, suvalgydinti, jomis apgaubti ir t.t. Galima ir reikiamų savybių daiktus duoti. Pvz.: užrišam bantelį ant šakutės ir štai prašom Jums greitojo valgymo ypatinga šakutė, įlyginam į marškinėlius draugiškumo ir mandagumo, stipriai įlyginam, su garu ir viskas, nėr kur dėtis kaip tik draugiškam ir mandagiam būti kai tokius apsivelki. Išplauni galvą protingo tėčio šampūnu ir iš karto atsiranda tikėjimas, kad tokia galva gali skaičius ir raides išmokti. Pripili į vonią kvapnių tvarkingumo putų + druskos ir mirkai vaiką kol tvarkingumas susigeria į visą kūną. Arba jei yra įsisenėjęs nuolatinis kokios savybės trūkumas, eini į parduotuvę, perki reikiamos savybės vonios druskos burbulą, vaikas jį pats renkasi, apuosto, pajaučia kuriame ta reikiama savybė įdėta.

Kai vaikas jau susivokia kas yra „gerų savybių įdėjimas“ tai labai pasitarnaujanti metodika viešose vietose kai vaiką lyg ir reikėtų sudrausminti ar paskatinti, bet visiems girdint aiškinti, reikalauti ar motyvuoti lyg ir nėra kaip, lyg ir laiko nėra ir vaiką pažeminsim viešai jo „problemas“ aptarinėdami. Prieini prie vaiko greit pasakai vieną sakinį tyliai, lyg įkiši kažką į kišenę ar saldainį į burną ir viskas. Žinoma, jei buvo kažkokia situaciją, kurią viešai taip užžaidėm, bet iš esmės ji reikalauja aptarimo bei analizės, grįžę namo viską aptariam ir analizuojam.

Naudojantis tokia taktika pageidaujamą rezultatą pasiekti galima lyg ir žaidžiant, lyg ir ne, lyg ir pasakant, ko tikimės, paraginant, paburbant, bet lyg ir ne. Problema išspręsta ir visos suinteresuotos pusės lieka laimingos.

Kuo geriausių savybių visame Jūsų vaike ir aplink jį!

P.S. Kaip panašiu būdu neutralizuoti Piktuką rašėme straipsnyje „Kaip padėti vaikui įveikti pyktį?“.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai matomas. Privalomi laukai *