Siūlome kontroliuoti saldumynų kiekį nekontroliuojant.

Saldumynai

Sako, kad uždraustas vaisius saldžiausias, trokštamiausias, siekiamiausias ir t.t. Tad ir saldainių ne taip jau labai norisi kai visus juos turi savo nuosavybėje ir kontrolėje, kai žinai, kad galėsi už valandėlės ar kitą dieną bet kurį sušveisti ar tiesiog paimti ir apžiūrėti.

Gana geras būdas kontroliuoti suvartojamų saldumynų kiekį to nekontroliuojant. Kiekvienas vaikas gali turėti savo saldumynų dėžutę, kuri būtų padėta tam skirtoje vaikui bet kada pasiekiamoje vietoje.

Tokios dėžutės reikalą puikiai supranta jau 2,5-3 metų pilietis.

Kaip tokią dėžutę įsigyti:
– Pasikalbi rimtai su vaiku, aptari kiek saldumynų per dieną galima (2, 3, 5 ar kiek sutari), kada galima (po pietų ar po vakarienės). Papasakoji, kad vaikams labai liūdna ir graudu būtų gyventi pasaulyje, kuriame visai nėra saldumynų, bet pakankamai vaizdingai įvardini ir grėsmes.
– Eini drauge į parduotuvę pirkti saldumynų dėžutės arba randi tinkamą namuose.
– Dėžutę drauge pripildai vaiko mėgstamų saldėsių.
– Pasideda vaikas šį turtą į sutartą vietą ir viskas.

Nepatikėsite koks vaikas yra atsakingas ir protingas kai viskas yra jo kontrolėje. Žinoma, kartais pramuša kai, regis, viską sušveistų per kartą (bet juk ir suaugusiems pasitaiko tokių dienų kai tik torto ir kondensuoto pieno norisi), užtat kitą dieną nepaima iš dėžutės nieko.

Labai linksma kai pats mato kokie saldainiai baigiasi, pasako kokių reikia papildyti. Tada sakome, kad kai eisim į parduotuvę primintų. Primena – perkam papildymą, neprimena – neperkam. Kartais neplanuotą dėžutės papildymą padaro tėtis (pas mus namie jis palepinti linkęs). Be to, kai ateina svečiai ir atneša lauktuvių, vaikas nepuola visko sušveisti. Pasideda į dėžutę ir žino, kad bet kada, kada užsinorės, galės paimti, kad visas dėžutės turinys priklauso tik jam vienam ir niekada nereikia klausti „ar galiu“.

Jei mes prie kavos užsimanome kažko iš vaiko dėžutės visada paprašome pavaišinti, niekada neimame patys.

Tokiu būdu ir sukontroliuojam saldumynus.

Saldžiai Jums… :)

8 KomentaraiKomentuoti

  • Turiu du – vienas prisikises pilna dezele… antrasis net neturi progos isideti i ja ir iskart viska suvalgo, paskui terorizuoja, kad jam reikia papildyti arba terorizuoja antraji,kad duotu savo skanumyna….
    Kazkaip lengvi budai net patys savaime suprantami, o kai kitoks atvejis, tai ir neveikia jokios teorijos

  • Pirmiausia, kalbėdami apie saldumynus vaiko gyvenime, turime atkreipti dėmesį į vieną, bet patį svarbiausią momentą: jei norime sėkmingai ir be didelių pastangų kontroliuoti saldumynus vaiko mityboje- turime laiku, vietoje ir tinkamai pasirūpinti, kad vaikas būtų sotus. Šiais laikais tėvai patys labai linkę nesilaikyti nei dienos režimo nei tinkamos mitybos principų (darželyje su saldumynais susitvarkoma be jokių problemų: darželyje yra tinkamas režimas, o saldumynų tiesiog nėra). Esu ne kartą tą pastebėjusi su savo vaikais: zirzia, kad nori saldumynų, bet sočiai pavalgę, juos tieiog pamiršta, o jei nepamiršta, bent jau jų kiekis būna minimalus. Todėl, gerbiamieji, kaip ir visose situacijose su vaikais: auklėkime pirmiausia save, nes vaikai bus tokie kaip mes.

  • Mano šeimoje šitas būdas savaime atsirado. Deja, aš ir mano šešiametis sūnus neturime saiko saldumynams, todėl mūsų stiklainėliai labai greit ištuštėja – nenurimstam, jei bent vienas saldumynas guli mūsų „taupyklėse“, bet dešimtmetė dukra sėkmingai taupo ir smaguriauja tikrai nekasdien.

  • Saiko žalingam produktui šiuo metu saldainiui neverta jausti, nes jis iš esmės yra žalingas. Jūs tikrai manote, kad becukriai saldumynai yra geri? Nes aš labai abejoju ir labiau pasitikiu gamtoje esančiomis gėrybėmis (vaisiais, daržovėmis). Jei saldainių minimalioje socialineje aplinkoje nebus, bet bus vaisiai, daržovės, kuriais smaguriaus visa šeima ir džiūgaus juos valgydama, sudomindama vaiką. Gimtadienį švęs ne į tortą, o į arbūzą įžiebdami žvakutes kt. Daugelis žmonių teisingų spendimų nemato, kai pateikiamas klaidingas kelias.

    • Nu tik nepradekim atiminėti vaikams vaikystes. Niekas nesako kad vengti daržovių ar vaisiu. Saldainiai tikrai nėra jų pakaitalas. Nu bet ir kraštutinumų nereikia… Labai puikus straipsnis, puikiai įgyvendinamas musu seimoje jau berods 2 metai. Pora mažu TIC TAC ar keli Meškiukai tikrai dar niekam nepakenkė. O savarankiškumo, kantrybes, saiko jausmas manau tikrai ugdomas.

    • Jus turbut viena is tu mamu/supermamu kurioms nesenai gime pirmasis mazylis arba dar tik ruosiates siam reikalui. I pasauli ziurite rozinem spalvom ir tikrai „zinote“ kas geriausia jusu vaikui. Tik tokie vaikai kai uzauga ir iseina i platuji pasauli atsigriebia dvigubai ir ima is jo viska ko negalejo anksciau arba ko neleido jam mama :) Nei vienas vaikas neuzaugo be saldainiu ir nei vienas neuzaugs (nekalbu apie tuos kurie serga ir negali). Aciu autorei uz si straipsni ir tikrai bandysiu si buda pritaikyti savo seimoje.

  • Pagal Jūsų straipsnį vaikai tikrai įgaus priklausomybę saldumynams, kurie tik žaloja žmogaus organizmą: „Cukrus – balta mirtis“ (kiekviename saldainyje yra cukraus).Maži vaikai saldainius parduotuvėje ima ne dėl skonio (kai kurie jo dar net nežino), o dėl spalvotos pakuotės (žaismingos išvaizdos), tai vaiko vyliojimas – apgaulė. Apie vaisių naudą geriau rašykite, tai kur kas naudingiau augančiam organizmui. Ir nepamirškite kalbėtis su vaiku, kas naudinga, kas žalinga. Tada tikrai jam saldainiai bus neįdomūs.

    • O kokių bėdų įgaus vaikas jei jam visai neduosim saldumynų? Juolab, kad į dėžutę galima dėti ir gerus – becukrius saldumynus, kuriems taip pat dera jausti saiką ;) Bet koks draudimas yra prievarta, tame tarpe ir draudimas valgyti saldainius. Ir taip, Jūs teisi, kalbėti, kalbėti, aiškinti, suteikti laisvę pačiam apsispręsti, ar valgyti ir kiek valgyti. Žmogus turi išmokti savarankiškai priimti „teisingus“ sprendimus, o kaip juos priims jei tėvai sprendžia už jį? Pasitikėkite vaikais – jei velniškai protingi ir gavę sprendimo laisvę elgiasi protingai ;)

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai matomas. Privalomi laukai *