Sklandi, taiki ir linksma kelionė automobiliu. Tai įmanoma!

Pakelkite rankas tie, kurių vaikai važiuodami automobiliu pas senelius, prie jūros, ežero ar šiaip kur nors nei karto nebuvo susipykę, nei karto neklausinėjo „Kiek dar liko?“, „Ar jau greit atvažiuosim?“, „Kada atvažiuosim?“, nei karto nezyzė, neverkšleno ir pan. Aha! Nematyti nei vienos pakeltos rankos 🙂

Tiesa yra ta, kad būna kelionių tokių, kai nors sustok pakelėj ir sukišk mažuosius į bagažinę, kad tik nebegirdėtum triukšmo, verkšlenimų ir zyzimų. Ir, jei atvirai, sukišimas į bagažinę netgi labai pagelbėtų. Kodėl? Todėl, kad tai būtų smagu, kitaip, nauja, nepažinta, nepatirta, neišgyventa, nematyta, neišjausta…

Deja, bagažinėse savo brangenybių vežiotis negalime, bet galime sugalvoti kitokių pasilinksminimo būdų.

Taisyklė #1 – važiuojančiame automobilyje jokių kompiuterinių žaidimų, o ypač telefonu. Apie tai išsamiau esame rašę „Apie telefoninius žaidimus.“.

Taisyklė #2 – kad keliauti nebūtų nuobodu, būtina susigalvoti pramogų. Jei vos tik pajudėjus iš kiemo mama ir tėtis pradeda diskutuoti apie savo problemas darbe, karjerą, remontą ar pan., neverta tikėtis, kad mažieji tuo tarpu sėdės ramiai ir tyliai žiūrės pro langą. Visiems bus daug ramiau ir linksmiau jei pasiūlysime pramogų. Galima siūlyti išsirinkti kažką iš sąrašo arba iš anksto paruošus žaidimų pasiūlymų korteles kažką išsitraukti burtų keliu. Mes sugalvojame tokias automobilines veiklas:
– Valgoma – nevalgoma. Vienas šeimos narys sako žodį, o kiti stengiasi pasakyti ar tai valgoma ar ne. Reikia pasakyti greičiau už kitus, t.y. pirmam.
– Ratu, vienam po kito vardinti: gyvūnus, daržoves, vaisius, miestus, upes, jūras, daininkus, berniukų ar mergaičių vardus ir t.t.
– Berniukas ar mergaitė (tinka mažesniems vaikams). Tėvai sako žodį, o vaikas turi pasakyti ar tai berniukas ar mergaitė (moteriškos ir vyriškos giminės skyrimas).
– Senas geras „Taip ir Ne“.
– Ratu, vienam po kito vardinti gyvūnus, daržoves, miestus, vardus ar pan. iš tam tikros raidės (primename, kad orangutangas, oposumas, osilas ir ovinas yra kuo puikiausi gyvūnai iš „O“ raidės).
– Ratu, vienam po kito vardinti pro automobilio langą matomus dalykus iš tam tikros raidės, pvz. iš „K“: kaminas, kelias, kapotas, kėbulas ir t.t.
– Kurti pasaką ratu vienam po kito pasakant po vieną ar du sakinius. Šios veiklos naudą rašėme „Idėja vakarinei pasakai. II dalis.“.
– Mokytis raides ir skaičius. Dairytis į pravažiuojančių ir pralenkiamų automobilių numerius bei juos garsiai perskaityti – GHS 385, MTV 793 ir t.t.
– Pasakyti logišką sakinį iš priekyje važiuojančio automobilių numerio raidžių, pvz.: DBK 322 – „Duok bulvių košės!“ arba „Dabar būsim kieti/ kilnūs.“.
– Dainuoti dainas. Tiesiog šiaip, tas kurios patinka.
– Paeiliui pradėti dainą, panašiai kaip žodį iš tam tikros dainos, tik šiuo atveju pradėti bet kokią dainą. Tikslas išsiaiškinti kas daugiausiai dainų žino. Užvedi, truputį visi padainuoja, tuomet kito eilė dainą pradėti ir taip tol, kol lieka čempionas.
– Skaičiuoti / apžiūrinėti / tyrinėti debesis.
– Tiesiog žiūrėti pro langą ir susvajoti ypatingą svajonę 🙂
– …
– Laukiame Jūsų idėjų!

Taisyklė #3 – Didelę kelionę suskirstyti mažesnėmis dalimis. Pvz.: Kelias Vilnius – Kaunas gali tapti keliu Vilnius – Vievis – Elektrėnai – Žiežmariai – Rumšiškės – Kaunas. Vaikas žino, kad Kaunas yra penktas punktas ir skaičiuoja. Jam sunku pamatuoti kiek truks valanda ir kas tai 100 km atstumas, bet smagu skaičiuoti. Truputį pavažiuoji ir štai prizas siurprizas punktas #1 Vievis, dar truputukas, greit greit – #2 Elektrėnai… Taip juk daug linksmiau.

Taisyklė #4 – Vaikų nevalia vežiotis alkanų, ištroškusių ar norinčių į WC. T.y. vežiotis galima, bet tikėtis, kad jie bus laimingi ir nekels triukšmo nereikėtų.

Taisyklė #5 – Reguliariai sustoti atsigerti, pasivaikščioti, pasimankštinti, pakeisti kūno poziciją, pasiusioti ir pan. Kiek dažnai tą daryti padiktuos vaikai ir jų nuotaikos.

Taisyklė #6 – važiuoti kai automobilio gale šaukiama, klykiama, pešamasi, kovojama ir pan. yra nesaugu. Taip blaškomas vairuotojo dėmesys, jis negali susikaupti, užuot stebėjęs eismą, stebi besipykstančius ir bando juos sutaikyti. Taip ir avariją nesunku padaryti. Todėl jei keleiviai pykstasi, vairuotojas sustoja ir palaukia kol jie susitaikys. Rimtai! Kaip tai veikia praktiškai?
– Šią taisyklę savo piliečiams pranešti ir praktikuoti reikėtų pradėti ne tada kai mama ar tėtis skuba į darbą, o pakeliui turi kažkur nuvežti mažuosius. Geriausia pradžia kai važiuojama ten, kur nori vaikai: prie ežero, pas močiutę, prie jūros, pas draugus, ledų, picos ar pan.
– Su naujomis keliavimo sąlygomis vaikus supažindiname namuose. Supažindiname kuo paprasčiausiai: „Važiuoti kai keleiviai pykstasi nesaugu, todėl nuo šiol jei kas pyksis sustosime ir palauksime taikos. Sulaukę taikos važiuosime toliau.“
– Išvažiavome. Karas. Ramiai sustojame pakelėje, išsitraukiame žurnalą ar knygą (reikėtų kažką tokio įsidėti) ir be žodžių besipykstantiems keleiviams skaitome. Sulaukiame tylos – susipakuojame knygą ir važiuojame namo. Sulaukiame klausimo kodėl sustojome, atsakome, kad važiuoti kai pykstamasi nesaugu, sustojome palaukti taikos. Atsakome ir skaitome toliau, jokių moralų ar platesnių paaiškinimų.
– Jei mūsų tikslas kažkaip pasiekti senelius – taip ir važiuojame lėtai su sustojimais pagal poreikį. Tikėtina, kad pykčių mažės.
– Jei tikslas buvo prieš miegą išsimaudyti ežere ar suvalgyti ledų, o 15 min. kelionė jau tęsiasi 40 min. – pranešame, kad šiandien nebespėjome, vėlu, važiuojame namo ruoštis miegoti. Pramogauti pabandysime nuvažiuoti kitą dieną. Gal pavyks! Apsisukame ir, jei reikia su sustojimais, jei nereikia – be jų, važiuojame namo.

Sklandžių, taikių ir linksmų Jums kelionių!

2 komentaraiKomentuoti

Komentuoti: mija -

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai matomas. Privalomi laukai *