„Vaiko paklausta – tėvų galutinai atsakyta“ metodika.

Vaikas paklausė. Tėvai atsakė neigiamai ir viskas, klausimas uždarytas, jokių zyzimų, derybų, pakartotinių prašymų, pykčių, po to sekančių neklausymų ir t.t.

Kaip Jums toks scenarijus? Beveik kaip iš fantastinio filmo? 🙂 Beieškodami „ko nors gero“ radome metodiką, kuri va taip fantastiškai veikia. Patys šį pokalbio scenarijų naudojam kas kartą, kai vaikai bando zirziančiai derėtis, apsimesti, kad nežino, negirdėjo ir t.t. + šio metodo naudojimas ne tik užkerta kelią nesusišnekėjimui, bet ir ugdo konstruktyvų bendravimą, t.y. ženkliai mažina beprasmių derybų ir šimtotūkstančių klausinėjimų vis to paties klausimo atvejų skaičių + didina tėvų autoritetą ir žodžio stiprumą vaikų akyse.

Šią „techniką“ rekomenduojama taikyti ne tais atvejais, kai vaikas iš tikro gali protingai ir saikingai derėtis bei tartis ar kai iš tiesų kažko nesupranta ir siekia išsiaiškinti, o tuomet, kai tėvų sprendimas yra galutinis ir neginčijamas, o vaikas nesiliauja zirzęs, verkšlenęs ar erzinančiai klausinėjęs, pvz.:
– tortą valgysim po to, kai pavalgysim maistą;
– dantis valysim ryte ir vakare;
– praustis einame 21 val., susitvarkom rūbus, susidedam ką reikės rytojui (drabužius, sporto krepšį), skaitome pasaką ir einam miegoti;
– prieš miegą plausim kojas, kurios basos bėgiojo po žvyrkelį ir daržą kaime;
– futbolą žaisime už namo, o ne namo priekyje kur susodintos gėlės ir sustatyti vazonai ir jau tikrai ne kambaryje;
– grįžę iš kiemo prieš važiuojant į svečius persirengsim, nes švarumas toks, kad į mašiną nelabai vaiką gali priimti;
– kompiuteriu žaisim tik savaitgalį 2 kartus po 1 valandą;
– pirma valgysim, tada ruošim namų darbus, paskui lėksim į kiemą ar žiūrėsim TV;
– CocaColos ir čipsų nepirksim kas kartą atėję į parduotuvę;
– Atvažiuosim po valandos;
– Gimtadienį švęsime kitą savaitgalį;
– …
– …

Tokių neginčijamų taisyklių yra kiekvienuose namuose, gal tos taisyklės kiek skirtingos, turi mažesnes / didesnes ribas bet jų pas visus yra.

Kaip tai veikia?

Laukiam svečių. Ruošiam vakarienę. Ant stalo pūpso gardutėlis tortas. Nei gimtadienis, nei balius, tiesiog mieli draugai ateina ir labai džiaugsmingai vaišingai juos sutinkam. Vaikas prašo torto atpjauti ar vis taikosi pirštą į jį įkišti ir paragauti 🙂 Jam jau pasakyta, kad „ne“, t.y. ne dabar. O jis vis tiek suka ratus, bando ir pirštą link torto tiesti ir derėtis. Tokiu atveju tėvai sako:
– Tu manęs jau klausei dėl torto?
– Taip. – Atsako vaikas.
– Aš tau atsakiau kada jį ragausim? – Toliau klausia tėvai.
– Taip.
Be išsiplėtimų, paaiškinimų. Klausimą formuluojam taip, kad vaikas į jį galėtų atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Šioje vietoje daliai vaikų situacija taps aiški ir jie nueis užsiimti kuo nors kitu. Bet dalis kalbą tęs, sakys „bet“, „o gal galima truputį“ ar kažką panašaus. Tėvai išlieka ramūs ir klausia toliau:
– Ar tu manai, kad priversi mane apsigalvoti vis prašydamas / zyzdamas?
– Ne. (Daliai vaikų čia klausimas užsidaro)
Jei sako:
– Taip.
Tėvai toliau tęsia maždaug taip:
– Tu ne zyzk, o taip manęs ir paklausk „Ar tu persigalvosi jei aš papildomai paprašysiu?“
Vaikas bus priverstas šito klausimo paklausti ir gaus atsakymą „Ne“. Net ir pats atkakliausias „standartinės raidos“ vaikas šioje vietoje pasiduoda. Na nebent turime „Linda, honey, just listen“ atvejį, kai belieka išsitraukti kamerą ir filmuoti 🙂

Jei vaikas diena iš dienos zirzia dėl to paties dalyko, pvz.: prašo žaisti futbolą svetainėje arba namo priekyje kur gėlės ir vazonai, situaciją rekomenduojama nupiešti ir pakabinti matomoje arba konkrečioje įvykio vietoje. Kai vaikui vėl kils mintis, kad gal paprašius / pazyzus tėvai nusileis, siunčiame žiūrėti piešinio ir net nebediskutuojam. Sako, kad ši metodika (ypač situacijos nupiešimas) veikia net autizmu sergantiems vaikams.

Mums patį pirmąjį kartą ši metodika suveikė atėjus vakarinio prausimosi laikui ir prasidėjus eilinėms deryboms, kad gal dar truputį galima pabūti.

Šis metodas – pokalbio struktūra tinka ir galutinės tėviškos nuomonės pasakymui paaugliams. Na tarkim kai jie derasi dėl to, kad neruoš namų darbų, į lovą nešis telefoną, liks nakvoti pas draugus ar grįš namo paryčiais. Jie paklausė – tėvai atsakė. Ir jokių visas puses erzinančių diskusijų. Žinoma, trinktelėjimą durimis ar nepasitenkinimo monologą išgristi greičiausiai teks  😉

Taikaus, ramaus, greito ir galutinio susitarimo linkėdama,
Vilma ♥

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai matomas. Privalomi laukai *