Ar Jums yra taip, kad dažnai galvojate, jog vaikui reikia duoti daug visko: meilės, dėmesio, išsilavinimo, pamokų, būrelių, žaislų, draugų, vietos, maisto ir t.t. ir t.t. to, ano, penkto, šešto…
Ar „pagaunate” save galvojančius, jog gyvenime daug ką darote, pavyzdžiui: dirbate nemėgstamą ar papildomą darbą, leidžiate laisvalaikį tam, kad užtikrinti kuo geresnį vaiko būvį?
Ar susimąstote, kiek ir ko žmogui iš tikro reikia, kad būtų laimingas?
Apie žmogaus poreikius labai gražiai rašo Algimantas Baltakis eilėraštyje „Ar daug žmogui reikia?”
Gyvenimu skųstis tikrai negaliu.Mane daug kas myli, aš daug ką myliu. Turiu aš kam ranką širdingai paspaust,
Turiu prie ko galvą nuvargęs priglaust. Ar daug žmogui reikia? Tik duonos riekės,
Tik vandenio tyro, tik savo kertės. Tik darbo, kurs mielas. Šiek tiek šilumos.
Ir tai – tik todėl, kad nejaustum žiemos. Ar daug žmogui reikia? Žolės po medžiu.
Žvaigždelės vienos tarp daugybės žvaigždžių. Beribėje jūroje reikia bangos,
Užtykštančios tau ant krūtinės nuogos. Ar daug žmogui reikia? Padangės taikios,
Kurioj ne bombonešiai – paukščiai lekios. Tarp daugelio žemės vingiuotų kelių –
Vienintelio kelio. Nereikia kelių… Kad žemę mylėtum, nekeiktum dangaus,
Dar reikia – nors vieno – bičiulio brangaus. Ar daug žmogui reikia? Aš galvą suku…
Ir maža, ir daug… Atsakyti sunku…
Tikime, kad pirmiausia laimę užtikrina kažko darymas iš širdies. Pasaulis platus, jame daugybė teisingų kelių. Kiekvienam savas. Ir žmogaus bei jo šeimos laimė slepiasi sąmoningame pasirinkime, kai ne aplinkos patarimų klausome, o iš širdies renkamės ir visa esybe tikime, kad darome viską teisingai. Žodžiu, kai neabejojame savo pasirinkimo teisingumu. Žinoma, sunkumo ar silpnumo akimirkų visiems pasitaiko, čia svarbus bendras žinojimas bei tikėjimas eliminuojant momentines baimes pasirinkti neteisingai.
Jei renkatės daug laiko skirti vaikams ir mažiau dirbti – Jūs teisūs! Jei atvirkščiai – Jūs teisūs! Jei mokote prieraišumo – esate teisūs! Jei savarankiškumo – teisingai! ……………..
Kažkaip artėjant šventėms norisi visiems linkėti ramybės savo pasirinkimuose, tolerancijos savo pačių atžvilgiu, tikėjimo, kad elgdamiesi iš širdies elgiamės teisingai. Esam nuostabūs tėvai ir mūsų vaikai nuostabūs. Jei būsime iš širdies, nesvarbu kokie būsime, mūsų vaikai jaus nuoširdumą ir atsidavimą. Tikime, kad būtent to jausmo jiems ir reikia. Būtent to ramaus žinojimo, kad kažkas dėl jų yra iš visos širdies, kiekvieną dieną daro tai, ką mano esant geriausia.
Pamąstymai apie tai, kiek žmogui reikia, labai vietoje ir laiku artėjant, o gal jau ir prasidėjus dovanų pirkimo maratonui. Apie dovanas: jaukias, kokybiškas, tikras…kalbėsime už kelių dienų.
Paskutinį rudens vakarą linkime kvapnios arbatos, tikime, kad to būtinai reikia! 🙂