Ar kas galėtų pagalvoti, kad leidimas vaikui maudytis duše su kojinėmis stipriai didina tėvų autoritetą bei derybinę poziciją?
Neseniai dalinomės straipsniu „Mokomės elgtis taip, kaip reikia.”, jis apie tai, kad pasaulyje yra dalykų, kuriuos galima atlikti kūrybiškai keliais būdais, o yra tokių, kuriuos tiesiog darai taip, kaip reikia ir nekuri nieko naujo. O šis straipsnis apie tai, kad vaiko širdelei būna labai linksma ir nesunku mokytis tai, kas privaloma, kai kartais į kai kurias situacijas jam leidžiama pažvelgti…ghmm…kitu kampu.
Kuo ypatinga situacija „duše su kojinėmis”? Ir kaip ji padeda tėčiams (tėčiui ir mamai) pasistiprinti derybinę poziciją?
O buvo taip.
Prieš kokius dvejus metus vakare reikia praustis, pilietis sėdi vonioj ant grindų ir pavargęs bei piktas burzgia ant visų ir ant visko. Per 10-15 min ir tai nesugebėjo visko nusirengti.
Burbu ir aš, kad greičiau judėtų link dušo.
Vaikas provokuoja / „raunasi” – neisiu, nesirengsiu, nenoriu, visą naktį čia sėdėsiu ir t.t. Galiausiai pareiškia: „eisiu į dušą su kojinėmis!”
– Eik – atsakau.
– Tikrai eisiu.
– Eik.
Atsirado greičio. Įsilipo į dušą. Nepatikliai žiūri. Sako:
– Viskas leidžiu vandenį ant kojinių.
– Leisk.
Leidžia. Žinoma, prausiasi tik kojinės, vaikas sausutėlis. Nuotaika pagerėjo. Galiausiai nusiprausė visas.
Nuo to laiko jis karts nuo karto (maždaug kartą per porą mėnesių) prausiasi su kojinėmis.
Koks istorijos moralas ir kaip tai pasitarnauja derybose?
Kai vaikui leidi „durniuoti” ir nepaisyti nustatytų taisyklių kuomet tą galima daryti, kai į kojines duše žiūri su šypsena, tuomet atėjus laikui pasakyti griežtą žodį, kai iš tikro net nesvarstomos pasirinkimo arba kažko nedarymo galimybės, vaikas daug lengviau susitaiko su „neišvengiamu”.
Tai skamba pvz. taip:
– Klausyk, gyvenime būna situacijų kai reikia daryti tai, ką reikia daryti. Šiandien mes važiuojam į tetos Aldonos gimtadienį, tu apsirengi kelnes, baltus marškinius, ir švarkelį, susišukuoji. Nuvažiavęs į svečius elgiesi mandagiai, su visais pasisveikini, gražiai valgai su stalo įrankiais, nelipi ant sofos su kojomis, nešokinėji ant sofos. Su pusbroliais žaidžiat taip, kad nesugriūtų tetos namas. Suprask, mažyli, kai yra pasirinkimas, kai galima rinktis aš tau leidžiu labai daug, pvz., kad ir tokias nesąmones kaip eiti į dušą su kojinėmis, o šį kartą negali važiuoti su treningu ir murzinais kiemo kedais.
Ir vaikas supranta, kad tėčiai yra geri, kad jie myli ir leidžia daug. Ir tam tikrose situacijose labai pasistengia elgtis „normaliai”.
Ačiū jiems!
Smagių maudynių!
Skaičiau su šypsena 🙂 Tikra tiesa ir gyvenimas tampa daug linksmesnis!
Džiaugiasi širdis tokį puslapį radusi:)Labai smagu (ir tikrai nei kiek nenustebino:) ), kad tokia šauni mama visa tai sukūrė:)Ačiū, Vilmai:)
Aušryte, jei čia tu, tai sveika atvykusi! Na bet kokiu atveju „Sveika atvykusi!”. Linkėjimai panelėms 😉