Dauguma žmonių gyvena dažniausiai naudodamiesi vienu iš smegenų pusrutulių. Taip jau yra, kad vienas darbuojasi, o kitas tingiai snaudžia iki labai didelis reikalas susiimti ir pagalvoti prispiria. Mums atrodo, kad esame negabūs, neturime idėjų, nematome sprendimo, o iš tikro reikėtų kaltinti miegalę smegenų pusę.
– Kairiojo smegenų pusrutulio veikla yra loginė – verbalinė.
– Dešiniojo smegenų pusrutulio veikla yra vaizdinė – erdvinė.
Smegenų pusrutuliai dirba ne pagal talentus ar įgimtas duotybes (nors visiškai paneigti prigimties tikrai negalima), o pagal „treniruotumą”. Jei kalbėti labai paprastai ir suprantamai, tai veikla dešine kūno puse stimuliuoja kairįjį smegenų pusrutulį, veikla kaire kūno puse – dešinįjį. Gilinantis galima rasti įvairiausių niuansų ir plonybių, bet šįkart pakalbėkime apie smegenų pusrutulių „ABC” ir vaikus.
Kartais aiškiai matome, kad žmogus logiškas, tikslus, konkretus – greičiausiai jo gyvenime dominuoja kairysis smegenų pusrutulis. O kartais priešingai, tenka sutikti menišką, lakios vaizduotės, kūrybišką asmenybę, kuri, regis, nesusivokia realiame pasaulyje – greičiausiai pastarojo gyvenime ryškiai dominuoja dešinysis smegenų pusrutulis.
Kai sutinkame kažką, kas yra kūrybiškas, bet kartu ir tvirtai abiem kojomis stovi ant žemės – reikalą turim su tuo, kas puikiai naudojasi abiem smegenų pusrutuliais. Tokie žmonės daug pasiekia, geba kurti ir iš to gyventi, moka būti logiški, bet kartu ir jautrūs bei pastabūs. Tokiems atsiveria visos galimybės, sakoma „pasaulis po kojomis”.
Klasikinis pavyzdys visapusiško žmogaus, puikiai besinaudojančio abiem smegenų pusrutuliais yra Leonardo Da Vinči. Jis vienas žymiausių visų laikų menininkų, pasižymėjęs ir loginiu mąstymu: matematikas, architektas, inžinierius, skraidančių mašinų, povandeninių laivų, hidraulikos ir ginklų išradėjas.
Sako, kad žmogaus sąmonė vienu metu gali priimti duomenis, siunčiamus tik iš vieno kurio smegenų pusrutulio. Keičiantis situacijoms, keičiasi dominuojantis pusrutulis. Taip pat sako, kad, pavyzdžiui muzikantai, vienu metu privalo naudotis iš karto abiem smegenų pusrutuliais (jie persijunginėja kosminiu greičiu): logiškai prisiminti natas, skaityti kūrinį, mechaniškai dirbti rankomis ir į visa tai įdėti jausmo, erdvės, energijos.
Tyrimai rodo, kad beveik visi ikimokyklinio amžiaus vaikai yra labai kūrybingi (dešinysis pusrutulis). Kadangi mokymo sistema kairiojo pusrutulio įgūdžius, tokius kaip matematika, loginis mąstymas ir kalba, vertina labiau už dailę ar vaizduotės panaudojimą, kūrybingumu pasižymi tik 10 proc. vaikų, sulaukusių 7 metų amžiaus. Deja, kūrybiškumą sugeba išsaugoti tik apie 2 proc. suaugusiųjų.
Todėl tėvams tenka svarbios užduotys:
1. Kuo labiau suaktyvinti dešinįjį smegenų pusrutulį tam, kad jį vėliau būtų sunku „nusodinti”. Kairiarankiams priešingai – rekomenduojama dėti pastangas ir papildomai treniruoti kairįjį smegenų pusrutulį.
2. Stengtis, kad vienu metu tektų naudotis abiem smegenų pusrutuliais, t.y. smegenys turėtų kuo greičiau persijunginėti: kairė-dešinė-kairė-dešinė-kairė-dešinė…
Mūsų smegenys, panašiai kaip raumenys, kuo aktyviau naudojamos, tuo labiau suaktyvinamos, pamaitinamos, tuo efektyviau, greičiau ir visaip kaip -iau dirba. Moksliškai, tai vadintume esamų neuronų jungčių išlikimu / nesuirimu (nes nenaudojamos neuronų jungtys ne tik, kad neprogresuoja, bet ir suyra – kartais negrįžtamai) arba naujų neuronų jungčių susidarymu.
Apie tai, kaip užtikrinti, kad kuo daugiau neuronų jungčių liktų nesuirę, skaitykite: „Neuromokslas: kiek ir kokių nuotykių reikia kūdikiams?”.
Kaip tėvams užtikrinti, kad būtų stimuliuojami abu smegenų pusrutuliai?
Kuo dažniau situacijas suorganizuoti taip, kad vaikui tektų naudotis abiem rankomis ir kojomis: trepsėti, lygiai šokinėti, nešti, kelti, tiksliai lygiai pakelti ir laikyti.
– Pavasaris, vis dažniau einame pasivaikščioti, vaikai su džiaugsmu sutinka dalyvauti akmenėlių ar kankorėčių mėtymo jiems „nepatogia” ranka varžybose. Taip pat galima organizuoti spardymo „nepatogia” koja varžybas.
– Paspirtukai ar riedlentės taip pat puikūs smegenų lavintojai. Rekomenduojama kuo dažniau keisti aktyvią ir pasyvią kojas, t.y. mokėti važiuoti abiem pusėm.
– Pasistengti daiktus imti, nešti ir padėti abiem rankomis. Primėtyta žaislų? Vieną imam su kaire, kitą su dešine. Nešam, padedam į vietą vieną su kaire, kitą su dešine. Imti du mažus kamuoliukus po vieną į kiekvieną ranką ir mesti vieną su kaire, kitą su dešine. Kai kuriems vaikams net nepavyksta paėmimo ir metimo judesio su „kita” ranka atlikti. Žinoma, viena pusė lengviau viską atliks, bet ir kita pusė turėtų būti bent kažkiek „gyvybinga”. Kuo labiau – tuo geriau. Stebint ir reguliuojant procesą pamatome, kad vaikas nori imti su viena ranka, perdėti į kitą, o tada kitą daiktą vėl paimti su ta pačia ranka, jam diskomfortas imti su „kita” ranka. Galime net žaisti žaidimą pvz.: dešinę ranką susikišam po marškinėliais, kad ji net negalėtų padėti ir lenktyniauti kas su kaire ranka greičiau sudėlios arba sutvarkys jau sudėliotą dėlionę.
– Spardyti kamuolį su abiem kojom. Spyris su viena, spyris su kita. Galima į vartus, o galima tiesiog per pievą lėkti. Spiria, pribėga, spiria su kita, vėl pribėga. Tėvams telieka bėgti šalia ir prižiūrėti kuri koja kada spiria.
– Lipti laiptais viena-kita-viena-kita koja. Šiuo klausimu svarbu dirbti su maždaug dvimečiais. Aiškiai matosi kaip jiems nepatogu lipti kaire koja ir kiek „kita” koja silpnesnė fiziškai. Tam, kad abu smegenų pusrutuliai turėtų galimybę veikti apylygiai, abi kūno pusės turėtų būti išsivystę fiziškai apylygiai.
– Mušti rankomis ar trepsėti kojomis taktą / ritmą. Mus mokykloje mokė ti-ti-taaa-ti-ti-taaa-taaa… Labai panašiai galime žaisti ir barbenti su vaiku. Parodyti kokį trumputį taktelį ir paprašyti atkartoti: trepsėti, ploti, mušti į stalą.
– Ką nors pakabinti ar priklijuoti prie sienos tokiame aukštyje, kad vaikas šoktelėjęs pasiektų. Žaidimas būtų pasiekti viena ranka, paskui kita. Taip siekiant viena koja atsispiria, kad pašokti, priešinga ranka labiau kyla į viršų. Žaidžiant šitą pratimą dirba ir abi kojos, ir abi rankos, ir abu smegenų pusrutuliai.
– Iš kambario į virtuvę gali eiti dideli meškinai ar drambliai. Einama didokais žingsniais. Vieną koją statai, kitą pakeli, sulenki ir truputį pastovi ant vienos kojos. Taip tarsi sulėtintai su išlaikymu, kad tektų pastovėti ant vienos kojos po to ant kitos…
– Valgant maistą ar užkandžius gabaliukais pažaisti žaidimą „Abi rankytės nori valgyti”. Gabaliuką imti su viena ranka, kitą su kita.
– Pažengę vaikai visai mielai išleidžia vieną rankytę pailsėti ir kambarį tvarko su viena, kuri ne tokia pavargusi. Kitą kartą ilsisi kita rankytė. Šiame žaidime ranką tinginę galima ištraukti iš rankovės ir lai ji būna kartu su pilvu.
– …
– …
Persistengti (ypatingai iš pradžių), nereikėtų. Tegu pripranta po truputį. Pripratę naudotis abiem savo pusėmis vaikai mielai priima pačius įvairiausius kairės-dešinės iššūkius.
Šios veiklos tikslas – užtikrinti vienodą abiejų vaiko kūno pusių raidą ir pajėgumą. Pradžioje minėjome, kad veikla dešine kūno puse stimuliuoja kairįjį smegenų pusrutulį, veikla kaire kūno puse – dešinįjį. Tačiau svarbu ne tik smegenų pusrutuliai. Teisingai ir vienodai besiformuojantis raumenynas užtikrina sveikatą, tiesią laikyseną. Tikėtis, kad vaikui bus visiškai tas pats kuria ranka valgyti, segtis sagas ar žaisti neverta, bet tikrai verta pasistengti padaryti viską, kad „kita” vaiko pusė būtų kuo pajėgesnė ir gyvybingesnė.
Mylėti ir naudoti visas savo puses linkėdama,
Vilma ♥