Ką daryti kai nusvyra rankos ir nebežinai ką daryti?

Ką daryti kai nusvyra rankos ir nebežinai ką daryti?

Gyvenimas su vaikais toks jau yra, kad dažnai, gerokai dažniau nei norėtųsi, susidaro situacijos kai norisi: rėkti, verkti, nupurtyti gudruolį, verkti, apsisukti, išeiti ir tegu „pasiunta” jei jau tokie. Uoj kaip dažnai būna beviltiškų, nevaldomų situacijų. Bet tiesa yra ta, kad daugeliu atvejų vaikai net nenutuokia, kad kažką daro blogai.

Kaip ten bebūtų, kai randate savo angelėlius persodinėjant kambarines gėles, karpant užuolaidas ir siūnant lėlėms sijonus, ardant TV pultelį, iš miltų ir manų kruopų ant kilimo pasidariusius sniego trasą lenktyninėms mašinėlėms ar pan., jums nedelsiant reikia kažkaip reaguoti ir kažką daryti. Žinoma, pirmiausia Jums norisi rėkti (mums irgi). Bet tai ne variantas. Siūlome kelias veiksmų alternatyvas.

– Čiupkite telefoną arba fotoaparatą ir filmuokite + fotografuokite. Daug. Su visom smulkmenom, veido išraiškom, detalėm ir t.t. Net jei šiuo momentu Jums be proto pikta, būkite tikri, tokie kadrai labai pravers pvz. parodyti vestuvių proga būsimai marčiai / žentui kas laukia gyvenant su Jūsų vaiku. Ir kai pasensite, o Jūsų vaikai gyvens savo gyvenimus, vakarais gerdami arbatą būtent tokius momentus apie vaikų auginimą norėsite prisiminti ir tokias nuotraukas vartyti. Ir tai Jums bus labai labai juokinga.

– Juokitės. Juokitės. Juokitės. Jūs tikrai nenorite būti pabaisa tėvas, kuris rėkia ir grasina. Tikrai nenorite. Jei pulsite rėkti, kai viską sutvarkysite eisite atsiprašinėti savo vaiko: „atsiprašau, kad šitaip rėkiau, bet tu tikrai negerai padarei ir mane sunervinai”. Taigi, jei žinote, kad jei rėksite vėliau norėsite atsiprašyti, nes suprantate, kad viską aiškinti dera gražiuoju – nerėkite. Kuo labiau norite rėkti tuo labiau šypsokitės. Kelios minutės ir pyktis atslūgs

– Prisijunkite ir žaiskite kartu. Kaip ten bebūtų, siaubinga netvarka jau padaryta, jau reikės arba pirkti keletą naujų daiktų arba, bent jau kaip reikiant viską atšveisti. Galimybių iš brangaus užuolaidų audinio pasiūti lėlei sijoną arba surengti modeliukų lenktynes sniege (miltuose) pasitaiko tikrai ne kas dieną. Taigi, kad iš tokios situacijos nesigautų vien tik dideli nuostoliai kaip reikiant pažaiskite ir išnaudokite visus situacijos smagumus prieš likviduodami padarinius. Jei jau negalite laiko atsukti atgal ir visko pakeisti, prisitaikykite prie susiklosčiusių aplinkybių. TĖVŲ DAUGUMA NUBALSAVO TAIP NEDARYTI

– Išnaudokite situaciją „mokymui”. Supraskite, vaikai mokosi iš to, ką mato darant kitus arba iš to, ką patys patyrė. Ar konkrečiai sakėte, kad užuolaidų negalima karpyti? Ar sakėte konkrečiai, kad miltų negalima pilti ant grindų ir pasidaryti iš jų sniegą? Greičiausiai nieko panašaus nesakėte. Vadinasi Jūsų vaikai nežino, kad taip negalima. Jie yra nuovokūs, bet vis dar atranda pasaulį ir vis dar mokosi ką galima, o ko ne. Taigi tokios situacijos gali būti išnaudotos papildomoms pamokoms apie tai, kas galima,o kas ne. Taip pat tokios situacijos gali puikiai pasitarnauti mokantis tvarkytis. Gerai, kruopščiai, atsakingai, ilgai, kantriai, iki galutinės blizgančios tvarkos.

Kaip sako Karlsonas: „ramybės, tiktai ramybės, gyvenime visaip atsitinka”.

Leave a Reply

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai matomas. Privalomi laukai *