Gana aštri tema.
Kada (kokio amžiaus) ir kiek ugdyti vaiko protinius gabumus?
Pasirodo, kad vaikas jau subrendo mokytis, rodo iškritę pieniniai dantys. Dar vienas testas – vaikas, užkišęs ranką už galvos, turi gebėti pasiekti priešingos pusės ausį.
Mūsų pačių sūnus kai buvo 6-metis neblogai skaičiavo (pats tuo domėjosi ir klausinėjo), kažkiek sudėdavo ir atimdavo, bet nemenkai susinervindavo kai kalba pakrypdavo apie raides ir skaitymą. Sulaukdavom nemažai pastabų ir patarimų iš aplinkinių, kad jau būtinai reikia mokyti ir t.t. Dabar jam jau beveik 7-eri, skaito sakyčiau, gerai, sunkesni žodžiai dar kliūva, bet iš esmės skaitymo rezultatas labai neblogas. Kaip viskas buvo? Vaikas tiesiog vieną dieną nusprendė, kad išmoks skaityti. Ir išmoko. Greitai, per kokį mėnesį ir raides ir garsus jungti. Išmoko, nes tam pribrendo, atėjo laikas. Tarp kitko netrukus po to, kai iškrito 2 dantys 🙂
Kai mūsų berniukas buvo 6-metis su visais pieniniais dantimis ir gausybe aplinkinių „spaudžiančių” mus nedelsiant išmokyti jį skaityti, kalbėjomės su darželio pedagogais. Jų nuomone, iki mokyklos, jei vaikas nenori kažko mokytis ir nereikia. Svarbiausia iki mokyklos išmokti draugauti ir bendrauti. Svarbu kažkuo domėtis. Ir tai ne būtinai turi būti raidės ar skaičiai, tai gali būti bet kas nuo dešros iki kosmoso…
Valdorfo pedagoginės sistemos įkūrėjas austrų filosofas Rudolphas Steineris teigia, kad iki 7-erių metų žmogaus kūnas pats geriausiai žino, kas jam naudinga ir padeda augti. Tad labai svarbu į jį įsiklausyti. Svarbiausias šio laikotarpio uždavinys – baigti auginti vidaus organus. Mat jei kūnas susiformuos taisyklingai, tai jis ir augs taisyklingai, žmogus išvengs daugybės ligų.
Būtinai leiskite laipioti, vaikščioti nelygiais paviršiais, karstytis po medžius. Šiuo laikotarpiu negalima vaiko pernelyg popinti – reikia leisti jam ir paverkti, ir nukristi, o svarbiausia – atsikelti pačiam. Šis etapas – tai valios ugdymo laikas. Nederėtų dirbtinai spartinti vaiko raidos. Iki jam sueis 7-eri, nereikėtų persistengti su meniniu lavinimu – nereikėtų leisti į jokias baleto ar gimnastikos mokyklas.
Šiuo laikotarpiu aktyviai formuojasi imunitetas, vaikas praserga daugybe ligų. Saugoti nuo jų – uždaryti tarp keturių sienų, iškart girdyti vaistais, mušti temperatūrą – neteisinga: kūnas neišsiugdo gebėjimo apsiginti pats.
Vaikui iki 7-erių metų labai svarbus ryšys su mama. Mažylis turi gauti kiek įmanoma daugiau jos meilės, švelnumo, dėmesio, fizinio artumo – kad susiformuotų saugus kokonas, tikėjimas, jog pasaulis yra geras, kad neišsivystytų įvairios baimės.
Kūdikystėje labai svarbus yra alkio jausmas. Vaikas alksta ne tik motinos pieno, bet ir meilės. Jei šis poreikis nepatenkinamas, suaugęs žmogus neretai turi valgymo sutrikimų, nuolat alksta kitų dėmesio, pripažinimo, meilės.
Iki 7-erių vaikas labiausiai lavinasi mėgdžiodamas. Tad jei norite suformuoti tinkamus atžalos valgymo, bendravimo, elgesio ar kitokius įpročius, pirmiausia turėtume galvoti apie asmeninį pavyzdį. Auklėti žodžiais šiuo etapu nėra veiksminga. Jei versime vaiką mąstyti tada, kai visa jo kūno energija sutelkta į organų formavimą, galime padaryti jį liguistą visam gyvenimui. Aktyvindami šiuo etapu mąstymo procesus sutrikdome jutiminę nervų sistemą. Padarinių galime sulaukti būdami maždaug 56–63-ies Alzheimerio ar kitų ligų pavidalu.
Pieniniai dantys vis dar vietoje? Nusiraminame. Kamuolį į glėbį ir į kiemą. Bus dar gyvenime laiko mokslams, o kiemo dūkimams – deja, ne. Pagalvokite – neskaitęs ir nerašęs dar nei vienas neužaugo ir neužaugs (jei kalbame apie išsivysčiusią valstybę ir normalią šeimą, o ne apie Afriką ar Kambodžos kaimą).
Prašom nesuprasti šio parašymo pažodžiui ir tiesiogiai, jei vaikui pasiūlius kažką išmokti, jis to imasi su susidomėjimu, užsidegimu ir atkakliai – lai mokosi, tam, konkrečiam mokslui jis jau susiruošė. O jei kažko, ką lyg ir moka nemažai draugų, jūsiškis dar nenori mokėti – iki 7-erių metų leiskite jam nenorėti 🙂
Linkime išlaukti noro ir įkvėpimo mokslams!