Nesenstančios L. Tolstojaus mintys apie vaikų auklėjimą.

Levas Tolstojus gyveno, kūrė, filosofavo ir noveles rašė 19 a. Garsiausi jo kūriniai jei ne visų skaityti, tai bent visiems girdėti – „Karas ir taika” ir „Ana Karenina”. Dar ir šiandien, turbūt, nei vienas pasaulio teatras neišsiverčia be spektaklių pagal šiuos kūrinius. Dar ir šiandien jis įkvepia, tikiu, ir ateityje įkvėps, tūkstančius menininkų, mąstytojų ir tiesiog žmonių visame pasaulyje.

Kodėl? Todėl, kad tiesa yra tiesa. Jai negalioja laikas. L.Tolstojus buvo vienas iš tų, kurie kalbėjo tiesą.

Viena iš teisingų tiesų, kuriomis jis su mumis visais pasidalino, yra apie vaikų auklėjimą.

Prisipažinsiu, kai aptikau šiuos žodžius,  skaičiau, skaičiau, skaičiau, skaičiau… gal kokį šimtą kartų. Tai, turbūt, vienas teisingiausių, tiksliausių ir trumpiausių mano matytų patarimų apie vaikų auklėjimą. O kam daug kalbėti? Nuo to, kad pasakyta paprastai, trumpai ir aiškiai, mintis netampa prasta. Priešingai, ji tampa galinga ir lengvai įsimenama.

Taigi, Levo Tolstojaus mintys apie vaikų auklėjimą:

„Aš apie auklėjimą niekada nerašiau, todėl, kad manau – auklėjimas susideda iš paties suaugusiojo žmogaus judėjimo į priekį, auklėjimosi – tik tuo žmonės įtakoja kitus, auklėja juos. Ir tuo labiau vaikus, su kuriais jie susiję. Būti teisingu ir sąžiningu su vaikais, neslepiant nuo jų to, kas vyksta mūsų sieloje – vienintelis auklėjimas. O štai pedagogika yra mokslas apie tai, kaip, pačiam gyvenant lengvabūdiškai, daryti „gerą” įtaką vaikams. Panašiai veikia mūsų medicina – kaip, gyvenant prieš gamtos dėsnius, būti sveiku. Mokslai šie yra gudrūs ir tušti, ir niekada nepasiekiantys savo tikslo. Visi auklėjimo sunkumai išplaukia iš to, kad tėvai, ne tik netaisydami savo trūkumų, bet dar ir pateisindami juos, nori nematyti šių trūkumų savo vaikuose.”

Ir Amen. Nieko čia nebepridursi.

Jei norite kažką pasakyti savo vaikui, pasakykite tai sau! Štai ko šį vakarą linkime!