Važiuojam. Kelionė ilga. Mūsų pilietis sako:
– Norėčiau, kad mama su mumis nevažiuotų…
Tyla. Suraukiu antakius. Galvoju kas galėtų būti. Gal norėtų automobilio priekyje sėdėti? Gal šiaip tiesiog vien su tėčiu norėtų pabūti?
– Kodėl? – klausia tėtis.
– Galėtume repo paklausyyyti. – pasigirsta atsakymas.
Mūsų piliečiui patinka repas. Turi visus G&G CD, moka dainas. Bet yra tokia taisyklė, kad repo klauso tada, kai automobilyje nevažiuoja damos, t.y. mama ir sesė. Repą klauso vyrai. Garsiai. Jie dainuoja. Rankom mojuoja. O kai yra damos, klausom „padorios ir normalios” muzikos.
Tyla. Tėtis sako:
– Pabandyk kažkaip kitaip kalbėti.
Šioje vietoje verta prisiminti patarimą iš straipsnio „Jokių bausmių ar rėkimų. 4 žodžiai priverčiantys pasitaisyti ir elgtis deramai.”.
Tyla. Pilietis susikaupia ir bando iš naujo.
– Mamaaa…
– Ką?
– Gal galim paklausyti repo?
– Galim. – Atsakau. Ir šįkart tikrai jaučiu, kad galim. Ne, nedarau paslaugos savo vaikui. Nelipu per save. Tikrai noriu paklausyti repo.
Jungiam G&G ir iš karto įsijungia ši daina:
Ir turiu pripažinti, kad kuo toliau, tuo labiau man repas ir G&G patinka. Taip, jie keikiasi. Taip, jie kalba apie tai, kas svarbu, stipru, apie tai, kas augina žmogų. Taip, jie kuria muziką, kuri saugo ir augina. Šioje situacijoje jaučiuosi stipriai apsaugota ir stipriai ūgtelėjusi.
Apsaugota nuo santykių su vaiku, nuo ryšio su juo atšalimo. Apsaugota nuo išstūmimo iš vaiko gyvenimo. Terkšt dar viena pamoka apie tai, kad vaikas jokia išimtis. Bet kuriam žmogui gera būti šalia tik tada, kai jam leidi būti savimi ir jaustis gerai. Taip, yra pareiga, atsakomybė. Bet ne, aš nenoriu, kad vaikas su manimi būtų iš pareigos. Noriu, kad jam tiesiog būtų normalu ir gera būti kartu, kad jis nenorėtų, kad manęs nebūtų. Noriu netrukdyti savo vaikui gyventi ir būti savimi. Noriu, kad jam nereikėtų slėptis nuo savo tėvų tam, kad galėtų tapti savimi. Noriu, kad jis gyventų vieną gyvenimą ir namuose, ir už namų sienų. Noriu pažinti ir kas dieną matyti savo vaiką tikrą.
Čia taip pat labai tinka pakartotinai paskaityti „Ką darome šiandien, kad žinotume, kuo gyvena mūsų jau paauglys ar suaugęs vaikas.”.
Arba vaikas su tavim. Arba ne. Kitų variantų nėra.
Linkime leisti vaikams gyventi šalia savęs!