Labai paprastas klausimas:
– Koks bus rytojus?
Rytojus ne plačiąja ateities prasme, o kuo paprasčiausiai: koks bus rytojus po šios nakties? Koks rytojus bus vaikams? Koks tėvams (ne kaip žmonėms, o kaip tėvams)?
Sako, rytojus negali būti kitoks, nei buvo ši diena, o ypač jos pabaiga. Bet lyg tyčia dienos pabaigoje visi būna labiausiai pavargę, irzlūs, stengiasi gauti kuo daugiau dėmesio sau ir nenori jo dalinti kitiems. Tarytum ateinanti naktis užvertų visas galimybes rytoj tęsti gyvenimą. Vaikams visus žaidimus būtinai norisi sužaisti šiandien, pasikalbėti šiandien, padūkti šiandien… Tėvams vonioje išsimaudyti norisi šiandien, knygą paskaityti šiandien, TV pažiūrėti šiandien, dviese pabūti šiandien… Kuo labiau vakarėja, tuo aiškiau kiekvieno namiškio asmeniniai norai matosi. Ir uoj kaip dažnai tas poreikis „šiandien” visus namiškius išnervuoja tiek, kad kiekvienas miegoti nueina su didesniu ar mažesniu skauduliu, kalte. O su kuo miegoti nueini, su tuo ir atsikeli. Taip pradedi kitą dieną, kurios vakaras dar labiau viską paaštrina. Ir taip diena iš dienos.
Kaip viską subalansuoti?