Koks bus rytojus?

Labai paprastas klausimas:
– Koks bus rytojus?

Rytojus ne plačiąja ateities prasme, o kuo paprasčiausiai: koks bus rytojus po šios nakties? Koks rytojus bus vaikams? Koks tėvams (ne kaip žmonėms, o kaip tėvams)?

Sako, rytojus negali būti kitoks, nei buvo ši diena, o ypač jos pabaiga. Bet lyg tyčia dienos pabaigoje visi būna labiausiai pavargę, irzlūs, stengiasi gauti kuo daugiau dėmesio sau ir nenori jo dalinti kitiems. Tarytum ateinanti naktis užvertų visas galimybes rytoj tęsti gyvenimą. Vaikams visus žaidimus būtinai norisi sužaisti šiandien, pasikalbėti šiandien, padūkti šiandien… Tėvams vonioje išsimaudyti norisi šiandien, knygą paskaityti šiandien, TV pažiūrėti šiandien, dviese pabūti šiandien… Kuo labiau vakarėja, tuo aiškiau kiekvieno namiškio asmeniniai norai matosi.  Ir uoj kaip dažnai tas poreikis „šiandien” visus namiškius išnervuoja tiek, kad kiekvienas miegoti nueina su didesniu ar mažesniu skauduliu, kalte. O su kuo miegoti nueini, su tuo ir atsikeli. Taip pradedi kitą dieną, kurios vakaras dar labiau viską paaštrina. Ir taip diena iš dienos.

Kaip viską subalansuoti?

Skaityti toliau

Vaikas neklauso, žodžio „ne” jam nėra. Kaip susišnekėti?

Gana dažnai pasitaiko, kad vaikas, regis, visiškai nesupranta žodžių „ne” ar „negalima” reikšmės. Pagal visas raidos teorijas „ne” turėtų būti suprastas / išmoktas dar neatšventus pirmojo gimtadienio, bet auga daugybė 1,5 m., 2 m., 3 m. ar net 5 m. vaikų, kuriems šis žodis su visomis jo reikšmėmis pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina, o kartais atrodo, kad net ir neįeina pro nei vieną ausį 🙂

Tėvams sunku. Rikteli – išgirsta, klauso, atsižvelgia. Kalbi gražiai – rezultato jokio. Tokių vaikų tėvai, tikiu, problemai spręsti yra išbandę visą eilę visokiausių veiksmų: kalbėti gražiai, tartis, aiškinti, kalbėti garsiai, riktelti, nubausti ir t.t. Ir niekas neveikia.

Bet yra dar keli niuansai, kuriuos reikėtų rimtai pergalvoti.

Skaityti toliau

Atsispausdinkite ir mokykitės raides. Abėcėlė pradedantiesiems.

Dalinamės alfabetu pradedantiesiems, patiems mažiausiems. Sako, kad tokias užduotėles atlikti gali jau 3 metų pilietis. Bet ji puikiai tiks ir vyresniems, kurie pirmą kartą bando prisijaukinti raides.

Nėra būtina mažiesiems raideles pateikti oficialiai ir rimtai. Rašykite visur: bato nosimi ant purvo kieme, pirštu košėje, dantų pasta ant veidrodžio, sausainiu ant lango… Arba flomasteriu / teptuku vedžiokite štai šias užduotėles 🙂

Skaityti toliau

2014 m. gruodžio citatos

 

Spauskite ant paveikslėlio, jis pasididins.

Prašom! – semkitės idėjų jei reikia kažką pasveikinti ar tiesiog šiaip gerą žodį ištarti.

Patinka žodžiai + paveikslėlis? – kopijuokite ir naudokite kaip atviruką.

 

Linkėjimai dideli!

Kaip ugdyti 7 – 14 metų vaikus? Į ką atkreipti dėmesį?

Prisipažįstame, kad išsižiojome kai perskaitėme, kad žmogaus smegenys formuojasi, auga, didėja, keroja iki 25 metų. Oho! Išsižiojome kai sužinojome, kad pas vaikus toje vietoje, kurioje turėtų būti smegenys yra tiesiog tuščia. Na kaip čia geriau paaiškinus. Kaip koks pirmoko stalčius. Stalčius nemažas, bet mokslo metų pradžioje jame padėti pora sąsiuvinių, o metams bėgant stalčius prigrūdamas tiek, kad vos užsidaro. Lygiai taip ir su smegenimis, tiesiog yra tuščia ten, kur joms vieta padaryta. Kažkaip visuomet manėme, kad smegenys nuo pat pradžių yra visos ir su laiku vystosi, o pasirodo, jos net nėra visos, jos auga ir užpildo ertmę galvoje 🙂

Bet šiandien ne apie smegenų užimamą vietą galvoje. Šiandien apie tai, kad vaikui poreikis kažką daryti ar mokytis išsivysto tam tikrame amžiuje. Tam tikrame amžiuje atsiranda smegenų, kurioms reikia tam tikros veiklos. Kol neatsiranda tam tikros smegenys, tol kažkokia veikla vaikui nebus įdomi ir nepavyks jos sklandžiai ugdyti.

Kokioms veikloms standartiškai būna pasirengęs 7-14 metų vaikas? Ko galima iš jo tikėtis ir ko reikalauti? Į ką atkreipti dėmesį? Ką ugdyti?

Skaityti toliau

Žaidžiant žaidimus, leisti vaikui laimėti ar žaisti sąžiningai?

Kai žiema, šalta, niūru ir tamsu, kai namuose būnam daug ir reikia susigalvoti ką veikti, dažnai susigalvojama kažką žaisti: stalo žaidimus, estafetes, dėliones, estafetes, vaidinimus….ir t.t. ir t.t. Kas ką sugalvoja, tas tą žaidžia. Galėtume lažintis, kad kokie 97 proc. tėvų žaisdami nuolat svarsto dilemą – žaisti sąžiningai ar nusileisti ir leisti vaikui laimėti. Na taip, kartais labiau krypstam į vieną pusę, kartais į kitą, o kitą dieną, žiūrėk, ir vėl mąstai kaip čia dabar geriau pasielgus.

Tad kaip geriau, nusileisti ir leisti vaikui laimėti ar žaisti sąžiningai?

Skaityti toliau

Kur riba tarp skundimo ir informavimo?

Išmokai kalbėti – užaugai. Išmokai tylėti – įgavai proto.
 

Išmokai tylėti – įgavai proto atskirti ką, kam ir kada dera sakyti, įgavai patirties ir išmokai problemas spęsti ne žodžiais, bet darbais.

Vaikai dažnai susiskirsto į dvi kategorijas:
– tie, kurie plepa ir suaugusiems ištransliuoja viską, ką matė, girdėjo, regėjo ir t.t.
– tie, kurie tyli ir ne taip jau paprasta iš jų išgauti tiesą.

Skaityti toliau

Meduolinis namelis, meduolinė eglutė ir sausainiai meduoliniai

Kai namuose gyvena vaikai, kokios Kalėdos be imbierinių – meduolinių dekoracijų ir gardumynų? Namukai, eglutės, žvaigždelės, varpeliai, širdelės ir t.t. Viskas meduoliška 🙂 Vaikams šias gėrybes kepti greičiausiai daug smagiau nei valgyti. O ir močiutėms galima savo kepinių padovanoti.

Būdama neypatingai gera kulinarė, kuriai svarbu, kad ir receptas, ir kepimo instrukcija, ir namuko statyba būtų „misija įmanoma”, paieškojau paprastų, bet dailių idėjų.

Skaityti toliau

Ką daryti kai mama ir tėtis vaiko auklėjimą mato skirtingai?

Ką daryti kai mama ir tėtis vaiko auklėjimą mato skirtingai?

Pirmiausia nusiraminti ir žinoti, kad tai yra normalu. Taip yra visose šeimose. Vienose tėvai žvelgia truputį, kitose kardinaliai skirtingai. Ir tai yra normalu. Jūs ir jūsų šeima su šia problema susiduriate standartiškai kaip ir dauguma kitų tėvų. Elgiantis apgalvotai ir siekiant gero vaikui, ši problema niekaip nepakenks nei vaiko raidai, nei jo psichikai, nei tėvams, nei dar kažkam.

Tad koks gi būtų „apgalvotas elgesys” siekiant bendro visų sutarimo, gerovės ir problemos sprendimo?

Skaityti toliau

Trumpas, bet kokybiškas buvimas su vaikais.

Turbūt ne itin daug yra tokių, kurie turi laiko be galo be krašto ir nori, bei gali, jį visą praleist su vaikais (su visa pagarba bei meile tiems vaikams). Bet yra visa galybė tokių, kurie šiokią dieną sukasi kaip voverės rate, savaitgaliais taip pat sukasi ūkyje ir buityje, o per atostogas nori nors pusdienio tylos ir kažko sau. Žinoma, norisi ir su vaikais pasibūti. Tad laiką tenka dalinti „visiems kampams”.

Ar kasdienius ruošos / būvio darbus šeimos labui derėtų traktuoti kaip laiką šeimą ar ne niekaip nesugalvoju ir nenusprendžiu. Vaiko kambario sutvarkymas. Kokia čia veiklos rūšis? Maisto šeimai gamyba? Kokia veiklos rūšis? Kita vertus, koks skirtumas kokia veiklos rūšis, svarbiausia, kad nepaisant visų visiausių mūsų pastangų bei indėlio vaikams reikalingas individualus asmeninis dėmesys. Jų nuomone, toks dėmesys turbūt gerokai svarbiau už pietus, išvalytus dantis, batų žiemai nupirkimą ir t.t. Ir nieko čia nepakeisi, tenka rasti laiko tam individualiam asmeniniam dėmesiui.

Nosis aukštyn! Visa laimė, kad galimą šį laiką padaryti trumpą ir kokybišką. Kokius 4 kartus per savaitę 10-15 min. individualaus gryno buvimo patenkina šį vaiko poreikį. O tiek laiko skirti, pripažinkime, jau tikrų tikriausiai galima ir įmanoma.

Skaityti toliau