Vasaros pagaliau sulaukėme ir išpyškėjome prie ežerų ar jūros. Tie, kas dar ne pliaže, tikrai netrukus ten bus. Ta proga kartojamės pliažo etiketą, prisimename kaip dera elgtis, kad ir mūsų pačių, ir aplinkinių nuotaikos būtų puikios.

Diena paplūdimyje tai – tinginystė, atsipalaidavimas, vėjo išpūsta galva… Tačiau neretai tokį puikumą sugadina nenuovokūs ir nesusipratę kaimynai. Būna piliečių, kurie viešą, visiems priklausančią erdvę, švelniai tariant, sumaišo su savo asmenine erdve. Pripažinkite, prigrūstame Palangos pliaže kartais atrodo, jog kone kiekvienas ten gulintis jaučiasi kaip savo asmeniniame kieme prie savo asmeninio namo.

Mes tikime, kad viešose erdvėse „mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito laisvė”. Esame rašę „Kaip užtikrinti sklandžią vakarienę mieste su vaikais?”, o šiandien rašome apie sklandžią dieną pliaže su vaikais.

Skaityti toliau

Pakelkite rankas tie, kurių vaikai važiuodami automobiliu pas senelius, prie jūros, ežero ar šiaip kur nors nei karto nebuvo susipykę, nei karto neklausinėjo „Kiek dar liko?”, „Ar jau greit atvažiuosim?”, „Kada atvažiuosim?”, nei karto nezyzė, neverkšleno ir pan. Aha! Nematyti nei vienos pakeltos rankos 🙂

Tiesa yra ta, kad būna kelionių tokių, kai nors sustok pakelėj ir sukišk mažuosius į bagažinę, kad tik nebegirdėtum triukšmo, verkšlenimų ir zyzimų. Ir, jei atvirai, sukišimas į bagažinę netgi labai pagelbėtų. Kodėl? Todėl, kad tai būtų smagu, kitaip, nauja, nepažinta, nepatirta, neišgyventa, nematyta, neišjausta…

Deja, bagažinėse savo brangenybių vežiotis negalime, bet galime sugalvoti kitokių pasilinksminimo būdų.

Skaityti toliau