Skaitymas vaikui ir su vaiku. Knygos vaikams: kokios, kada, kaip dažnai?

Knygose lobių gerokai daugiau už visus, visų piratų,
visose salose paslėptus lobius ir turtus.
– Walt Disney
 

Apie skaitymą galima kalbėti ir rašyti iki be galo, be krašto. Skaitydami vaikui nuo mažens pasiekiame to, kad galiausiai skaitymas jiems asocijuojasi su tėvų balsu, šiluma, su saugumu. Be to, skaitymas ugdo intelektą, drąsą, lavina vaizduotę, gebėjimą pasitikti ir įveikti kliūtis, užtikrina raiškų bei vaizdingą žodyną, leidžia gerokai lengviau perprasti gramatikos taisykles mokykloje, lavina loginį mąstymą, taigi pasitarnauja ir mokantis tiksliųjų mokslų…ir t.t. ir t.t.

Psichologai tvirtina, kad skaitymas balsu vaikams yra kaip vitaminas, kaip vakcina nuo šiuolaikinio pasaulio grėsmių, blogų įpročių. Tai – pigiausias ir veiksmingiausias ugdymo būdas.

Taigi: nuo kada? iki kada? kaip dažnai? kaip ilgai? kokias knygas? skaityti vaikams / su vaikais / klausyti kaip skaito vaikai.

Siekiant įskiepyti meilę knygai, nėra nieko geriau kaip dažnai knygą imti į rankas + aplink matyti knygas + matyti, kad daugybė žmonių, mažų, linksmų, didelių ir protingų, pažįstamų ir ne knygas laiko rankose ir varto. Jokiu būdu nevalia visų knygų suslėpti uždarose spintose ar stalčiuose – jos turi būti matomos. Vaiko kambaryje taip pat turėtų būti knygų lentyna su joje atvirai matomomis, lengvai pasiekiamomis knygomis

Sako, kad skaityti reikėtų jau pilvukui, o 6 mėn. mažyliui – būtinų būtiniausiai. Bet jei dar neskaitote, pradėti visuomet galima šiandien 🙂

Su 6 mėn. – 2 m. mažyliais reikėtų „skaityti” kas dieną trumpai po kelis kartus. Knygas su mažai teksto vartyti, pasakoti, ką matote, įgarsinti kas, ką sako, kaip eina, kaip kvėpuoja. Pasakoti tyliai, garsiai, lėtai, greitai, paslaptingai, šnabždėti į ausį, žaidžiant rankutėmis, linguojant, mojuojant ant kelių jojant arkliuku ir pasakojant į ritmą. Galima liesti skirtingus paviršius, atidarinėti langelius. Be abejo, išdainuoti tekstą. Būtina ne tik pasakoti, bet ir skatinti diskusiją, kelti klausimus: Kas čia? Ką daro? Ar katė šuniuko draugė? Kodėl taip manai? Susitikę draugą ką sako? Ką karvytė valgo? Kur prapuolė kačiukas? Kaip manai, ar skanūs obuoliai čia auga? Ar avytė moka šokti? Gal gali parodyti kaip ji šoka?…. Ir taip bent 3-5 kartus per dieną capt knygą į rankas ir pavartom / paskaitom kol susidomėjimas sukauptas. Pirmieji dveji metai turi esminę reikšmę vaiko kalbinių gebėjimų raidai, nuolat kalbantis su vaiku ir skatinant jį „kalbėtis“, stimuliuojami smegenų centrai, kurie skirti kalbinei funkcijai, gebėjimui mąstyti ir kalbėti.

– Vėliau, derėtų skaityti apie 20 min. (vienu prisėdimu) kas dieną, tiksliau skaityti + diskutuoti. Jei sutikote įdomesnį žodį, galima paklausti: ar žinai kas yra kuinas / dūdmaišis / caras / pilis ir t.t. Jei viduryje skaitymo vaikui kilo klausimas ar mintis – išklausykime, aptarkime. Pabaigus skaitymą galima pamodeliuoti, paspėlioti, lavinti nuovokumą bei intuiciją: kas bus toliau, ką vaikas darytų panašioje situacijoje, pasikalbėti, kuris herojus patinka, kuris ne, aptarti kodėl. Gal vaikas turėtų patarimų knygos herojams. Ar vaikas norėtų būti panašus į herojus, ar jį žavi aprašomi nuotykiai? – Kodėl? Nenorėtų? – Kodėl?

– Kai mažasis pradeda skaityti pats

BŪTINA skirti laiko atvirkštiniam procesui kai vaikas skaito – tėvai klauso, bet nevalia pamiršti ir senojo, tėvai skaito – vaikas klauso malonumo.

Atėmus iš vaiko šį keletą metų turėtą jaukų ir šiltą malonumą, galima padaryti „meškos paslaugą” – vaikas nenorės skaityti pats, nesistengs, lyg ir skaitys, bet pasąmonėje atsisakys suvokti tekstą, priimti, įsisavinti ir interpretuoti informaciją. Gana dažnai tėvai guodžiasi ir stebisi, jog būdamas mažas vaikas knygas mylėjo, saugojo, vertino, tačiau ūgtelėjo ir nebenori jų imti į rankas, neskaito, nesidomi, tiek, kiek būtinai reikia mokykloje, neperskaito. – viena iš galimų tokios situacijos priežasčių yra ta, kad vaikui pradėjus skaityti pačiam, tėvai jam nebeskaito. Sako, kad normalus skaitymo lygis, t.y. kokybė, pasiekiamas maždaug 8 klasėje, t.y. maždaug 14 m. Iki to būtina skirti laiko paskaityti vaikui. Žinoma, kasmet šis procesas tobulėja, evoliucionuoja, galiausiai tokie tėvų paskaitymai vaikams įvyksta kartą per savaitę ar mėnesį. Įdomus variantas vaikui ir tėvams skaityti tą pačią knygą bet atskirai, kiekvienam sau, o susėdus prie arbatos ją aptarti, diskutuoti, modeliuoti įvairias situacijas. Pokalbiai apie knygų veikėjus – tai tiesus kelias į vaiko vidinį vertybių, nuostatų, požiūrio pasaulį. Klauskite ir klausykite!  -Jie viską papasakos!

– Siekiant (at)kurti glaudų ryšį su paauglėjančiu (nuo 9 m.) ar paaugliu, galima paskaityti jam vaikystėje skaitytas knygas. Nesvarbu, ar būdamas mažas vaikas mėgo eilėraščius, trumpas istorijas, pasakas ar knygutes su atverčiamais langeliais ir detalėmis – įsitaisykite jaukų vakarą lovoje ar ant sofos – geriausia taip, kaip darydavot „seniai prieš daug metų” – ir paskaitykite. Būkite pasirengę šiltiems jausmams bei prisiminimams, pokalbiui apie anuos laikus, žaislus, vakaro ritualus, nutikimus kieme ir t.t. ir t.t.

Kaip pasirinkti knygas?

Vaiko knygų lentynoje turėtų būti visko. Spalvotų paveikslėlių knygelių, pasakėčių, pasakų, eilėraščių, romanų, nuotykių knygų. Labai realistinių ir fantastinių, mokslinių ir grožinių. Apie gyvūnus, gamtos reiškinius, kalnus, jūras, dangų, žmones, profesijas ir t.t. ir t.t. Vaikas skaitydamas knygas susipažįsta su pasauliu, suvokia kas yra kas, atsirenka kas jam įdomu, o kas ne. Būtina užtikrinti, kad knygų herojai būtų ir berniukai ir mergaitės (nebūtinai žmonės, meška berniukas ir meška mergaitė), įvairaus amžiaus, kad būtų herojų tokio amžiaus, kokio yra vaikas. Nebūtinai visos sąlygos privalo išsipildyti vienoje knygoje, svarbu visos knygų lentynos turinys bei įvairovė.

Kaip suteikti knygai papildomos meilės ir vertės?

Dovanos 🙂 Knygos susiejimas su gražia švente, mylimu žmogumi, brangiu draugu. Ypatingas įsigijimo nuotykis: per atostogas, kelionės metu, už sutaupytus ar uždirbtus pinigus, pačiam išsirinkus, labai dideliame ar ypatingai mažutėliame senamiesčio knygyne….o gal knyga pirkta iš autoriaus rankų ir joje yra autoriaus autografas? Yra senų gerų knygų, kurias rasti galima tik bibliotekose – gal būtent retumas suteiks vertės?

Kaip laikyti knygas?

Viena, žinoma, prie lovos, ant spintelės ar stalo – ta, kuri šiuo metu skaitoma. O kitas galima rūšiuoti įvairiai: temomis, pagal amžių, formą, dydį, tas, kurias įdomu vartyti bei analizuoti vienam ir tas, kurios skirtos jaukioms akimirkoms su tėčiais. Lai vaikas pats susikuria knygų laikymo sistemą – metodiką. Bet kokiu atveju, ji turėtų būti pagarbi ir graži – meilė ir pagarba knygai nei kiek ne menkesnė už pagarbą duonai.

Fantastiško Jums knygų pasaulio ir stebuklingų istorijų linkėdama,
Vilma

Leave a Reply

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai matomas. Privalomi laukai *