Tiesiog kvėpuoti – vienas paprastas pratimas 10+ naudų.

Meditacija, o ypač vaikų meditacija, vieniems skamba įdomiai ir suprantamai, kitiems – tai nepriimtina, nebūtina, nesuprantama net nereikalinga. Teisūs ir vieni, ir kiti. Tam, kad išmokyti vaiką medituoti, pirmiausia reikėtų pačiam tai mokėti… Dauguma nemoka. Nemokame ir mes. Ir nesame tikri ar to vaikams reikia. Bet net neabejojame, kad tam tikros kvėpavimo technikos (mini įvadas / pirmasis žingsnelis link meditacijos) ir muzika gali gerokai palengvinti kasdienius nesusipratimus.

Šiandien dalinamės vienu elementariu raminančio kvėpavimo pratimu + įvardiname naudas, kurias gaus jį išmokę.

 Apie pyktį rašėme ne kartą, daugiausiai Jūsų komplimentų sulaukė patarimai kaip pagauti ir išmesti „piktuką” – „Kaip padėti vaikui įveikti pyktį?”. Kiti straipsniai:
– „Kaip padėti vaikui kai pasitaiko piktumo ir nesėkmių pilna diena?”
– „Kaip reaguoti ir ką atsakyti iš vaiko išgirdus „Nekenčiu tavęs“?”
–  „Ką daryti jei pasitaikė pykčio priepuolis?”

Šie straipsniai kalba apie vaiko pyktį tėvams esant šalia ir galint padėti. Bet vaikai pyksta ir tuomet kai tėvų šalia nėra. Jie stovi akis į akį su pasauliu ir pyksta ir yra vieninteliai, kurie patys sau gali padėti. Elementarus kvėpavimo pratimas tokiais momentais gali juos išgelbėti nuo kvailysčių pridarymo.

Parašyti apie raminantį kvėpavimą įkvėpė štai šis filmukas:

Vaikus kvėpuoti galima mokyti anksti, sulaukę 2 metų – puikiai to išmoksta. Gebantys taisyklingai kvėpuoti:
– lengviau susikaupia;
– ilgiau išlaiko dėmesio koncentraciją;
– yra kantresni;
– ramiau reaguoja į jiems nepalankias situacijas;
– jaučiasi ramesni;
– labiau pasitiki savimi (jaučia, kad gali save kontroliuoti);
– lengviau išgyvena nesėkmes;
– patiria mažiau streso;
– patiria mažiau susierzinimo;
– lengviau nusiramina ir atsipalaiduoja vakare prieš miegą;
– rečiau jaučia nerimą (nustebome, kad šiandien nerimas ne tik suaugusiųjų, bet ir dažna vaikų liga);
– geba suvaldyti kylantį pyktį;
– gali susitvardyti kylant panikos atakai:
– gali susivaldyti kylant pykčio / isterijos priepuoliui;
– …
– ir t.t.

Mokytis raminančio kvėpavimo derėtų tuomet, kai vaikas puikios nuotaikos, žaismingas, gerai nusiteikęs, pailsėjęs, pavalgęs (ne ką tik nuo stalo) ir t.t. ir pan. Pradėti rekomenduojama gulint – tiesiog tokioje pozoje lengviausia viską pajausti ir išmokti, vėliau išmokstama galima kvėpuoti tiesiai sėdint ar stovint.

– Guldome vaiką ant nugaros, jo delnus uždedame ant pilvo.
– Kvėpuojame kartu su vaiku ir sakome ką daryti. Lėtai įkvėpti pro nosį…lėtai iškvėpti pro burną (iškvepiant išleisti garsą / atodūsį a..a.h..h..h..h..). Taip kvėpuojant delnais vaikas jaučia kaip išsipučia (įkvepiant) ir įdumba (iškvepiant) pilvas.
– Įkvepiam lėtai…iškvepiam lėtai… Galima įsivaizduoti, kad pučia į pūką ar plunksną. Lėtai, atsargiai…pūkas skrenda…
– Įkvėpti lėtai, skaičiuojant vienas-du-trys-keturi… Iškvėpti lėtai, skaičiuojant vienas-du-trys-keturi…
– Įkvėpti lėtai, skaičiuojant vienas-du-trys-keturi… Iškvėpti lėtai, skaičiuojant vienas-du-trys-keturi…

Kai pavyksta gulint, galima tiesiai atsisėsti. Kai pavyksta tiesiai sėdint, galima bandyti atsistojus.

Kuo dažniai kartu taip kvėpuojama esant geros nuotaikos, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas prisimins kvėpavimą kai supyks ant draugo ar mokytojo. Žinoma, būtina pasikalbėti su vaiku, kad supykus ir kilus norui kažkam įkąsti ar trenkti, pirmiausia reikėtų kelis kartus įkvėpti taip, kaip mokytasi.

Mūsų mažoji (1 m. 4 mėn.) dar tikrai per maža mokytis raminančio kvėpavimo, bet ją, kaip ir visus vaikus, kartais aplanko pyktis, nuovargis, susierzinimas, nepasitenkinimas, neišsimiegojimas, alkis, nežinojimas, ko nori (būna, kur padėsi, ten negerai)… Tokiais momentais, net jei būna rytas ar vidudienis, uždegame kelias žvakes, įjungiame meditacinę muziką – 15-20 min. ir visus susierzinimus kaip ranka nuima, net irzlumą dėl dygstančių dantų apmalšina. Nemeluojame 🙂

Linkime užsimerkti..įkvėpti..iškvėpti..įkvėpti..iškvėpti..!