Būna susitinki su vaiku pasiilgęs, visą dieną jo nematęs, klausi: Kaip sekėsi? Kaip diena? Ką nuveikei? Ką matei? Ką žaidei? O vaikas burbteli „Gerai” ir tyli. Bandai dar kažko klausti, vėl atsakymas „Taip”, „Ne” arba „Gerai” – ir vėl tyla.
Tokiais atvejais atrodo, kad kuo daugiau domiesi ir klausinėji, tuo labiau mažasis užsisklendžia ir atsisako bendrauti. Arba dar blogiau, mes, tėvai, imame galvoti, jog kažkas negerai, gal liūdna, gal baisu, gal įžeidė ar nesisekė. Tokiu atveju mūsų noras viską išsiaiškinti sustiprėja dar labiau.
Tad kaip prakalbinti mažąjį? Kaip išklausti dienos nuotykius ir patyrimus?
1. Nepulkite vaiko. Pasitaiko, kad vos tik vaikas įlipa į automobilį ar praveria namų duris, jį užgriūna visa lavina tėvų klausimų. Ne vienas, ne du ir ne trys…visa tirada klausimų, klausiančių apie viską nuo…iki. Vaikas pasimeta. Išsigąsta. Kol išgirsta paskutinį klausimą nebeprisimena pirmojo. Susinervina, nes nežino nuo ko pradėti ir į kurį klausimą atsakinėti. Galiausiai vaikas ką tik iš vienos (draugų ir mokslo) erdvės papuolė į kitą (namų) erdvę, jam tiesiog reikia šiek tiek laiko persijungti, pakeisti savo socialinę rolę, pabaigti galvoti paskutines „ano pasaulio” mintis. Tad pradžioje susitikimo tikrai pakaks jei tėvai pasakys: „Labas, pasiilgau, gera tave matyti.”.
2. Skirkite laiko pabūti tik dviese su vaiku. 10-15 min. kas dieną kai 100 % minčių, energijos ir dėmesio skiriama tik vaikui ir niekam kitam daro stebuklus. Nustebsite kiek vaikas atsiveria ir papasakoja per šį trumpą buvimo tik dviese laikotarpį. Ką įdomaus ir prasmingo galima nuveikti per 10 min. rašėme „Trumpas, bet kokybiškas buvimas su vaikais.”, o apie buvimo dviese stebuklą skaitykite „Man vienam pabūti šiandien reikia su mamaaa.”.
3. Pasakokite apie save. Vaikas norės ir mokės pasakoti apie savo dieną kai kiti šeimos nariai nuolat darys tą patį. Net jei manote, kad Jūsų trimetis nesupras ką veikiate darbe – pasakokite! Pasakokite ką veikėte, ką sutikote, kalbėjote, paminėkite kur buvote ir ką matėte, kas patiko, o kas nepatiko ar net nuliūdino. Papasakoję galite pasakyti: „Ačiū, kad išklausei, man taip gera kai turiu su kuo pasikalbėti ir kam papasakoti apie save ir savo gyvenimą”.
4. Pasikalbėjimą padarykite kasdieniu šeimos ritualu. Vaikai mielai dalyvauja savotiškuose šeimos susirinkimuose ir įvykių aptarimuose. Vakare prieš einant praustis visa šeima išsivirkite arbatos ar kakavos, susėskite ratu ant kilimo ar prie stalo ir kiekvienas paeiliui pasakokite savo dieną. Vienas pasakoja, o kiti tyli, klauso, kažko paklausia, pasitikslina, pasmalsauja ir toliau klauso. Kai baigia vienas kalba kitas. Gali būti, kad iš pradžių vaikas ramiai nesėdės, kažkur žioplinės, bet jei tai taps kasdieniu šeimos ritualu, netrukus prisijungs ir jis.
Nuoširdžių, išsamių ir atvirų Jums pokalbių!