Žiemos pabaigos namai.

Artėja savaitgalis.

Oras…na, jis tiesiog netinkamas jame būti. Prasivardžiuoti ir negražiai vadintis – negražu. Bet pripažinkime, oras šiuo metu ne labai tinkamas naudojimui 🙂

Gyvybė, džiugesys ir juokas… Daugybėje namų pasislėpė po kosuliu, sloga, temperatūra ar tiesiog tamsa. Prieš savaitę čiuožėm nuo kalno! O dabar…?

Dabar toks laikas kai, regis, viskas – pasiduodu. Namai ne užuovėja, bet sunkiu darbu tampa. Lyg norėtųsi jaukiai lovoje knygą paskaityti, bet teks savaitgaliauti su po savaitės pavargusiais, gryno oro išsiilgusiais, išgyvenančiais vitaminų ir nuotykių trūkumą, turinčiais sveikatos problemėlių mažaisiais piliečiais.

Prisipažįstu – man šiuo metų laiku į darbą eiti daug lengviau ir linksmiau nei namuose tūnoti. Pirmadienis, kai visi išsiskirsto, beveik prilygsta atostogoms.

…galvojasi visokios mintys…

Vaikams taip norisi kurti namus. Vaikystę. Taip norisi, kad bet kada, bet kuriam pasaulio krašte net po daugybės metų jie galėtų prisiminti vaikystės namų nuotaiką, kvapą, jausmą, erdvę. Džiaugsmą, juoką, veiksmą ir tingulį. Lėtą buvimą. Sausainių kvapą. Kalną sausainių, kuriuos kepėm ir šveitėm pilna burna po to, kai šimtąjį kartą sužaidėm tuos pačius stalo žaidimus.

Na ir kas!? Jungsim televizorių ir kuisimės visą dieną po kaldra su pižamomis. Ir nesišukuosim. O mama gers gal net kokius 5 puodelius kavos. Ir persivalgysim. Pažiūrėsim bent 4 filmus plius visokiausių laidų apie gamtą, kosmosą, atradimus ir dar kažin ką. O po to žaisim planšete.

Greičiausiai ir apsipyksim iš dyko buvimo ir kuitimosi apie nieką. Na ir kas! Kas čia per namai, jei negali piktas ir irzlus pabūti? Jei negali tikrų savo jausmų ir emocijų rodyti.

Po to susitaikysim. Apsikabinsim. Skaitysim vakaro pasaką.

O sekmadienį bus viskas iš naujo 🙂

Aš jau iš anksto. Nuo dabar. Nuo šiandien neturiu niekam jėgų vien pagalvojusi apie ateinantį „prasmingą“ savaitgalį. Ieškau poetiško, filosofiško ir mane įtikinančio paaiškinimo visam tam. Savotiškos paguodos, palaikymo ir įkvėpimo.

Štai ką radau:

„Gimtieji namai – tai šiluma, tai prieplau­ka, kurioje visada esi laukiamas, jautiesi saugus, sušildytas artimųjų meilės. Ir ne tik vaikystėje, bet visą gyvenimą.

Nereikia kariauti, namai – ne mūšio lau­kas. Nors juose kartėlio daugiausia, bet ir laimės daugiausia. Visur kitur esi svetimas, tik namuose – savas. Tebūnie namai mažas mūsų dangus!

Kaip bitės renka medų, taip ir žmogus ku­ria savo namus neskubėdamas, metų me­tais. Ir tai natūralu, nes namai – tai jo nu­eito kelio atspindys. Puoselėkite, saugokite savo šeimos židinį ir būkite laimingi!

Aukite kartu su savo vaikais, ne aukojant, o gyvenant savo gyvenimą ir tai sugrįš pačia didžiausia meile ir pagarba tėvams, kokios jie tik tegali norėti.

Tebūna Jūsų namuose ir vaikų krykštavi­mas, ir ramybės prie knygų valanda, tebūna Jūsų namai pilni gyvenimo sau. Vadinasi, ir meilės visiems, kurie aplink Jus.

Kurti namus – tai nebūtinai statyti namą. Kad namas virstų namais, kartais reikia visai nedaug: matyti ir girdėti, kuo ir kaip gyvena namiškiai. Laikyti savo sūnų – nors jam tik penkeri – sau lygiu. Paklausti, ko jis nori. Kartais iš mažo žmogaus mes galime išmokti daugiau nei iš išminčiaus. Galbūt iš pasakos išminties, pasakytos tyliu mamos balsu, jis būdamas suaugęs, vis dar sem­sis tvirtybės? Ar ne geriau maži, bet šilti ir jaukūs namai? Namai, kurių akys sklidinos meilės ir supratimo? Tokie namai nuolat kvies pareiti.

Tebūnie Jūsų namai jaukūs, tesklando juose kvapai, kurie ir po daugelio metų at­gaivins upes prisiminimų, tegul namuose netrūksta dėmesio ir meilės gyvenantiems kartu.

Namai – tai ne konkreti vieta. Tai, ką pažįsti ir mėgsti, nebūtinai turi būti sukalta vinimis, nebūtinai privalo turėti stogą ir tvirtus pamatus. Mes galime priprasti ir pamėgti vinis ir stogą, bet kai kur nors išvyksime, be mūsų žinios bus pakeistas jų išdėstymas, grįžę pasipiktinę klausime, kokia čia lentų krūva. Namai – tai tam tikra visuma, kuri mums yra brangi, kurioje jaučiamės saugūs tokie, kokie esame. ….Beveik galėčiau lažintis, kad prieš mums pasirenkant gyvenimą šioje žemėje, kažkur buvo nustatyta mums žinoma ir mėgiama tvarka. Mes ateiname kaip tik iš ten, ir tai neturi nieko bendra su laiku ar nuotoliu, ar juolab su materialiomis molekulėmis!

– Richard Bach „Palikę užuovėją“ –

Išbūti tokius savaitgalius ir „tamsą“ linkime! Nedaug beliko!

P.S.  Čia keletas idėjų savaitgalio praskaidrinimui „Ką veikti rudens vakarais?“. Taip pat galite „paieškoti“ čia….

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai matomas. Privalomi laukai *