Šeimose kartais pasitaiko situacijų, kuomet vaikai ne tik kojytėmis trepsėdami ir ašarodami, bet ir fiziniais veiksmais išreiškia savo nepasitenkinimą. Tėvai dažnai pasimeta, kai vaikas muša tėvus – jaučiasi sutrikę, suirzę, nežino, kaip tinkamai reaguoti. Šis elgesys kelia daug nerimo, tačiau svarbu suprasti, kad tai nebūtinai rodo vaiko „blogumą”, o greičiau yra signalas, jog mažyliui reikia pagalbos tvarkantis su savo jausmais.
Psichologai pabrėžia, kad agresyvus vaiko elgesys yra tam tikras bendravimo būdas – kai dar neturi kitų įrankių išreikšti sudėtingiems jausmams, vaikas muša tėvus, tikėdamasis taip perduoti žinutę. Šis reiškinys dažniausiai pasitaiko tam tikruose amžiaus tarpsniuose ir su tinkama tėvų reakcija bei nuosekliu auklėjimu gali būti sėkmingai įveiktas.
Kodėl vaikas trenkia tėvams?
Vaiko agresija tėvų atžvilgiu turi įvairias priežastis, kurias svarbu atpažinti, norint tinkamai reaguoti.
Dažniausiai vaikas muša tėvus, kai jaučiasi nesuprastas arba neišgirstas. Mažieji dar nemoka įvardinti savo jausmų – pykčio, frustracijos, nusivylimo – ir jiems trūksta savikontrolės mechanizmų. Tad užuot žodžiais išreiškę nepasitenkinimą, jie griebiasi fizinių veiksmų kaip greičiausio būdo atkreipti dėmesį ir parodyti savo jausmus.
Kita dažna priežastis – ribų tikrinimas. Vaikai natūraliai siekia išsiaiškinti, kiek toli jie gali nueiti ir kokios yra priimtino elgesio ribos. Trenkdami tėvams, jie stebi reakciją ir mokosi, kaip veikia pasaulis – ar toks elgesys atneša norimą rezultatą, ar priešingai.
Kaip tinkamai reaguoti?
Tėvų reakcija į vaiko agresiją yra ypatingai svarbi – nuo jos priklauso, ar toks elgesys taps įpročiu, ar bus palaipsniui įveiktas.
Svarbiausia išlikti ramiems ir nepasiduoti pirmam impulsui atsakyti tuo pačiu. Psichologai rekomenduoja iš karto po trenkimo aiškiai pasakyti: „Man skauda, kai tu mane muši. Mes nesimušame”. Reikėtų vengti šaukti ar emocingai reaguoti, nes tai tik parodo vaikui, kad tokiu būdu jis gali sukelti stiprią reakciją.
Jei vaikas nepaklūsta žodžiams ir bando trenkti dar kartą, galima švelniai, bet tvirtai sulaikyti jo ranką. Tuo pat metu verta paaiškinti, kodėl toks elgesys yra netinkamas – ne moralizuojant, o paprastais, vaikui suprantamais žodžiais.
Prevencijos strategijos
Norint išvengti situacijų, kai vaikas muša tėvus, verta taikyti kelias prevencines strategijas kasdienybėje.
Pirmiausia, svarbu skirti vaikui pakankamai kokybiško dėmesio. Kai vaikas jaučiasi mylimas ir išgirstas, mažėja poreikis atkreipti dėmesį agresyviu elgesiu. Kasdien skirkite bent 15-20 minučių nepertraukiamo, intensyvaus dėmesio vien tik vaikui, be telefonų ar kitų trukdžių.
Taip pat verta mokyti vaiką atpažinti ir įvardinti savo jausmus. Kartu skaitykite knygas apie emocijas, žaiskite žaidimus, kurie padeda suprasti įvairius jausmus, aptarkite situacijas, kai vaikas jautėsi piktas ar nusivylęs, ir kartu ieškokite tinkamesnių būdų šiems jausmams išreikšti.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei vaiko agresija tęsiasi nepaisant visų pastangų, arba jei ji yra ypač intensyvi, verta kreiptis į specialistus.
Psichologai gali padėti nustatyti gilesnes agresyvaus elgesio priežastis ir pasiūlyti konkrečias strategijas, pritaikytas būtent jūsų vaikui ir šeimai. Kai kurie vaikai gali turėti sensorinės integracijos sunkumų, kalbos raidos vėlavimą ar kitų specifinių iššūkių, kurie prisideda prie agresyvaus elgesio.
Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, tad ir priežastys, kodėl vaikas muša tėvus, gali skirtis. Stebėkite savo vaiką, bandykite suprasti jo elgesio motyvus ir prisiminkite, kad su meile, kantrybe ir nuoseklumu šį sudėtingą etapą įmanoma įveikti.
Tėvų pavyzdžio galia
Vaikai mokosi stebėdami suaugusius, todėl tėvų pavyzdys yra vienas svarbiausių veiksnių formuojant vaiko elgesį.
Jei šeimoje konfliktai sprendžiami ramiai, diskutuojant ir ieškant kompromisų, tikėtina, kad ir vaikas perims šiuos įgūdžius. Tačiau jei namuose dažnai kyla barniai, šaukiama ar netgi smurtaujama, vaikas tokį elgesį gali laikyti norma.
Todėl itin svarbu, kad tėvai patys demonstruotų tinkamas emocijų valdymo strategijas. Kai jaučiate, kad pykstate, galite garsiai įvardinti: „Dabar jaučiuosi supykusi, todėl padarysiu keletą gilių įkvėpimų, kad nusiramintų”. Taip vaikas mokosi, kad pykti yra normalu, tačiau svarbu mokėti valdyti savo reakcijas.
Nuoseklumas – raktas į sėkmę
Siekiant pakeisti vaiko elgesį, labai svarbus nuoseklumas. Vaikui turi būti visiškai aišku, kad mušti kitus – nepriklausomai nuo aplinkybių ar nuotaikos – nėra priimtina.
Taisyklės turėtų būti aiškios ir nekintančios, nepriklausomai nuo to, ar vaiką prižiūri mama, tėtis, seneliai ar auklė. Jei visi šeimos nariai laikysis vienodos pozicijos, vaikui bus lengviau suprasti ribas ir jas gerbti.
Be to, svarbu ne tik drausti netinkamą elgesį, bet ir skatinti teigiamą. Pastebėkite ir pagirkite vaiką, kai jis tinkamai išreiškia savo jausmus žodžiais, pasidalina žaislais ar susitvarko su nusivylimu be agresijos. Pozityvus pastiprinimas yra daug efektyvesnis nei bausmės.
Vaikų agresija, kai vaikas muša tėvus, kelia daug iššūkių ir nepatogių jausmų, tačiau svarbu suprasti, kad tai yra normalus raidos etapas, kurį galima sėkmingai įveikti.
Stenkitės išlikti ramūs, nuoseklūs ir kantrūs. Prisiminkite, kad jūsų tikslas – ne tik sustabdyti netinkamą elgesį, bet ir išmokyti vaiką geresnių būdų išreikšti savo jausmus ir poreikius. Tai ilgas procesas, tačiau investicija į vaiko emocinį intelektą atsipirks su kaupu ateityje.
Ir svarbiausia – nepamirškite pasirūpinti savimi. Auklėjimas reikalauja daug energijos ir kantrybės, todėl reguliariai skirkite laiko sau, kad galėtumėte atsinaujinti ir vėl būti geriausiu pavyzdžiu savo vaikui.