Vaikas pasiklydo. Ar jis žino ką daryti?

Kartais vaikai pasiklysta. Deja, gerokai dažniau nei norėtųsi. Bent jau mūsų pilietis buvo didelis prapuolimo specialistas, vienu metu manėme, jog reikės kaip šuniuką su pavadėliu vedžiotis. Rimtai. Atrodo tik nusisuki pieno ir varškės iš lentynos paimti – atsisuki – nebėra…ir gaudyk vėją laukuose. Todėl daug kalbėjome, mokėme bei repetavome apie pasiklydimus ir ką tokiu atveju daryti.

Dalinamės sukaupta patirtimi 🙂

1. Pasikalbėkite, jog vaikai kartais pasimeta. Paprastai, gražiai, be gąsdinimų ar moralizavimų galima papasakoti, jog maži nenuoramos ir išdykėliai kartais parduotuvėje ar mieste pasimeta. Geriau, kad taip neatsitiktų, bet daugumai vaikų nors kartą per vaikystę pasimesti pasitaiko.

2. Aptarkite ir parepetuokite / suvaidinkite galimus veiksmų scenarijus, kurie apsaugos, kad vaikai ir tėvai vieni kitų nepamestų.

– Ir tėvams, ir vaikams esant viešoje vietoje, reikėtų vieniems kitus atidžiai stebėti, laikytis drauge, prieš kažkur einant perspėti. Sutarkite, jog:
* Jūs (tėvai) prieš pereidami nuo pieno lentynos iki dešros lentynos, o paskui iki kiaušinių ar prieskonių lentynos kas kartą vaiką perspėsite „Jau einam toliau”.
* Vaikas, sugalvojęs pasižiūrėti į karpius akvariume ar paspoksoti į saldainių lentyną, perspės tėvus apie savo ketinimus.
Svarbu susitarti, jog tas, kuris keičia buvimo vietą, t.y. pereina į kitą vietą, apie savo ketinimus informuotų.

– Apsistoję vienoje vietoje (pvz.: kavinėje ar pliaže) drauge apsidairykite ir įsiminkite kur esate. Vaikas greičiausiai nesėdės vienoje vietoje, jis eis apsižvalgyti, lakstys, ieškos nuotykių ir t.t. Todėl labai svarbu, jog galėtų sugrįžti. Mažajam sugrįžti padės kažkokie aplinkoje esantys skiriamieji ženklai: balionai, iškabos, ryški vitrina, ledų pardavėja, graži gėlė, skėtis ar pan.

3. Ką daryti jei vis tik pasiklydo?

– Vaikas kuo anksčiau privalo žinoti savo vardą, pavardę, mamos ir tėčio vardus, darželio pavadinimą, namų adresą, miestą, kuriame gyvena. Informuokite vaiką, kad mažyliams pasimetus nuo tėvelių juos būtinai pastebi kiti geri žmonės. Tiems žmonėms, kurie prieis padėti būtina pasakyti savo vardą  ir pavardę, o jei klaus ir kitą informaciją.

– Sutarkite, jog supratęs, kad pasimetė mažasis niekur nebėgs Jūsų ieškoti. Mums tai labiausiai pasitarnavusi taktika. Juokinga situacija būna kai tėvai ieško vaiko, o jis tėvų, kaip iš filmuko „Nykštukas ir namukas” – eini, eini ratais ir vis prasilenki. Parepetuokite – mažasis suprato, jog pasimetė, apsistoja vienoje vietoje, gal jei yra koks akmuo ar suoliukas užlipa ant jo, kad iš toliau būtų matomas (tas ypač gerai parkuose ar miesto aikštėse) ir laukia. Kantriai laukia vienoje vietoje. Paaiškinkite, jog taip bus saugiausia. Tėvai ieško, vaikas laukia, kol bus surastas. Juk bebėgiodamas ir beieškodamas gali dar labiau pasiklysti, nulėkti į kitą vietą, užeiti į kokią parduotuvę ar pan. ir tapti sunkiai surandamas. Žmonės, pastebėję pasiklydusį mažylį, jo tėvų ieškos netoliese vietos, kurioje rado vaiką, bet gali būti, jog vaikas gerą kelio galą iš strioko nulėks. O jei belėkdamas išgąsčio pilnas po mašina paklius? Susitarti, jog niekur nelakstytų ir lauktų kol bus surastas labai svarbu.

– Jei auginate ypatingai padykusį dar visai mažą pilietį ar keliaujant ne Lietuvoje (su vyresniu vaiku net 8 m.), nebloga idėja vaiko ir šeimos duomenis užrašyti vidinėje drabužių etiketėje ar į kišenę įdėti lapelį su informacija, gal net pakanka tėvų telefono numerio. Nepamirškite apie tai informuoti vaiko. Parepetuokite – vaikas pasiklydo, jį radusiems žmonėms parodo kur užrašyti duomenys.

– Išmokykite vaiką savo vardą užrašyti. Tai ypač pravers pasiklydus užsienyje ir tokiu atveju kai mažasis tikrai neaiškiai taria garsus, švepluoja.

Būkit saugiai ir kartu! Bet, kaip sako Karlsonas, gyvenime visaip atsitinka, tad geriau būti pasiruošus ir pasirepetavus 🙂