Kaip elgtis kai vaikas zyzia ar verkšlena?

Kaip elgtis kai vaikas zyzia, burzgia, murma po nosim, lyg ir ginčijasi, lyg ir verkšlena, kai kažko lyg ir nori, bet lyg ir nieko labai konkrečiai, lyg kažkas negerai, bet lyg ir jokia bėdelė neatsitiko?

Jei jūsų vaikas zirzauja, t.y. kažką kalba naudodamas verkšlenantį, zyziantį balsą, galite džiaugtis – jis bręsta! Kūdikis kai jam kažkas negerai verkia, vaikas – verkšlena. Ir kas galėjo pagalvoti, kad perėjimas nuo vieno prie kito atspindi tam tikrą vaiko raidos etapą. Vaikui augant (bet dar toli gražu neužaugus) ir elgiantis skirtingai, skirtingai elgiasi ir tėvai. Jei į kūdikio verksmą reaguojame supratingai su mintimi, kad kūdikiui reikia mūsų pagalbos, šilumos, dėmesio ar pan., tai verkšlenant paaugusiam vaikui dažnai galvojame, kad jis „bile zyzia“, kad atkreiptų dėmesį ir liepiame jam liautis. O iš tikro, vaikui, kaip ir kūdikiui, iš mūsų kažko reikia, jis auga, bet dar toli gražu neužaugo, ir net jei mums atrodo, kad vaikas puikiai žino ir gali pasakyti kai jam pvz. yra šalta, vaikas to nežino, jis tik jaučia, kad kažkas negerai ir verkšlena. Arba gali būti, kad vaikas žino kas jam yra, bet neturi patirties / nemoka tinkamai komunikuoti savo jausmus bei poreikius.

Taigi, vaikas verkšlena. Ką daryti?

1. Klausyti. Labai dažnai kai vaikas pajaučia, kad į jį visai nekreipiame dėmesio (važiuojant automobiliu kalba mama su tėčiu, kieme mama su drauge), jis pradeda verkšlenti. Taip taip, Jūs šiuo atveju norite pasakyti „baik zysti“, bet iš tikro turėtumėte skirti truputėlį dėmesio savo vaikui ir verkšlenimas liausis.

2. Rasti ir spręsti verkšlenimo priežastį. Net jei mums atrodo, kad zyziama visai be priežasties, labai dažnai tam yra konkreti ir lengvai eliminuojama priežastis. Vaikas gali verkšlenti kai: šalta, karšta, spaudžia batas, į batą įkrito akmenukas, graužia marškinėlių etiketė, įkyriai plaukai lenda į akis, yra pavargęs, alkanas, ištroškęs, buvo pilna (kad ir gerų) įspūdžių diena ir t.t. ir t.t. Jei tik galite atspėti kas galėtų būti, šalinkite priežastį ir viskas, verkšlenimas sulig tuo ir baigsis. Ištroško verkšlena – stiklinė vandens ir nuotaika vėl puiki. O mes, tėvai, dažnai norime pasakyti ir pasakome „baik zysti“.

3. Stenkitės kas dieną rasti laiko juokui ) Ar žinojote, kad juokiantis, kaip ir pykstant ar daužant bokso kriaušę, „nuleidžiamas garas“? Jei kasdien rasite laiko padūkti ar bent jau pasikutenti, tikėtina, kad blogos emocijos nesikaups ir nepratrūks verkšlenimu.

Jei turite kiek didesnį vaiką, kuris jau supranta, kad jam šalta ar, kad yra alkanas. Tokiu atveju tikrai esate įsitikinę, kad verkšlenimas tėra bjaurus įprotis ir noras atkreipti į save dėmesį. Bet ir vėl tai netiesa. Jūsų vaikas tiesiog nemoka tinkamai komunikuoti savo poreikių ir emocijų. Reikia mokyti.

1. Paaiškinkite skirtumą tarp verkšlenimo ir stipraus, aiškaus, derybinio kalbėjimo, kuris taip pat atkreipia suaugusių dėmesį, bet jų nesunervuoja, o priverčia tartis ir derėtis. Gali būti, kad vaikui net į galvą neatėjo, kad jis leliukiškai verkšlena, o ne vyriškai derasi. Tvirto ir verkšlenančio balso skirtumus galima demonstruoti tarpusavyje arba su žaislais. Kai ši situacija jau buvo aptarta ir vaikas vis tiek pradėjo verkšlenti tiesiog pasakykite, kad: „prašom aiškiai ir konkrečiai kalbėti ir tartis“. Atsisukite į vaiką ir laukite kol jis pradės normaliai dėstyti mintis ir poreikius.

2. Leiskite vaikui būti už kažką atsakingu. Vaikai kartais zirzia iš nevilties, kad nuo jų niekas nepriklauso. Jie jaučiasi bejėgiai kažką pakeisti ar kažką sugalvoti ne todėl, kad iš tikro negali, o todėl, kad niekas į jų sugalvojimus neatsižvelgia. Organizuokite viską taip, kad būtų ne tik tėvų nurodymai kas ir kaip bus, bet ir vaikas galėtų priimti sprendimus bent jau dėl dalies savo paties laiko ir gyvenimo.

3. Mokykite derėtis. Šis įgūdis naudingas tuo, kad vaikas, o vėliau ir suaugęs žmogus, jausis tvirtai ir žinos, kad bet kada gali gražiuoju susitarti / susiderėti dėl savo poreikių ir gerovės. Mokykite aiškiai ir konkrečiai formuluoti savo poreikius ir ieškoti visoms besiderančioms pusėms priimtino sprendimo. Pvz. jei vaikas nori į parką, o Jums reikia paruošti šeštadienio pietus visai šeimai, susitarkite, kad vaikas padės ruošti pietus, papietausite ir tuomet važiuosite į parką. Jei vaikas žinos, kad į jo išsakytus poreikius bei norus atsižvelgiama, jis po truputį praras įprotį verkšlenti.

4. Jei vis tik verkšlenama dėl to, dėl ko nesirengiate derėtis, elkitės pagal straipsnį „Vaiko paklausta – tėvų galutinai atsakyta“.

Protingų ir konkrečių Jums derybų!

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai matomas. Privalomi laukai *